Man 20 ir aš už minimumą nedirbsiu? (28)


Asmeninio archyvo nuotr.

Austėja Kazlauskytė / LLRI blog'as

2013-07-13 20:56

 Tokį įspūdį galima susidaryti paklausius Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovų nuomonės apie šalies jaunimo nedarbą. Jeigu vis dar manote, kad jaunimas negali susirasti darbo, nes jo nėra - labai klystate. Darbo, pasirodo, yra daug ir įvairaus, tiesiog jauni žmonės yra maksimalistai ir už minimumą dirbti neina.

Ši problema - jaunimo maksimalizmo, didelių lūkesčių (ar tai tingumo?) - sprendžiama ne tik valstybiniu, bet ir Europiniu lygmeniu. Europos Komisijos parengtoje strategijoje „Europa 2020″ įvardijamos jaunimo nedarbo mažinimo gairės, kuriomis turėtų sekti ES narės, vykdydamos jaunimo nedarbo mažinimo politiką. Tos gairės „nusės” ir naujajame Užimtumo rėmimo įstatyme.

Įstatymo projekto nuostatos akivaizdžiai byloja, jog tikroji jaunimo nedarbo problema yra ne darbo vietų trūkumas, bet jaunuolių (ydingas) įsitikinimas, jog darbdavys turėtų mokėti daugiau pinigų už patirties neturinčio jaunuolio darbą.

Tiesiogiai priversti darbdavį mokėti nėra kaip, bet valdžia rado išeitį - skirtumas tarp realiai sukuriamos vertės ir jaunuolio fantazijos apie jo pastangų vertą užmokestį bus padengiamas valstybės biudžeto lėšomis. Kitaip tariant, visi mokesčių mokėtojai bus priversti subsidijuoti tų pinigų neuždirbančius jaunus ir patirties neturinčius darbuotojus. Visi - tai ir tie, kurie uždirba tą patį minimumą, bet yra šiek tiek vyresni.

Profsąjungų atstovai taip pat pažymi, kad subsidijas turėtų gauti būtent tie jaunuoliai, kurie dirba pagal specialybę, nes dabar subsidijos nėra efektyvios, kadangi jas jaunuoliai išeikvoja dirbdami darbą, nesusijusį su įgytu diplomu. Jeigu baigei archyvistiką - dirbk archyve, ir į šonus nesidairyk! Kažkuo panašu į Lietuvą prieš trisdešimt metų, kuomet jaunam specialistui darbo vietą paskirdavo partija.

Dar vienas profsąjungų pasiūlymas siekiant kovoti su jaunimo nedarbu - mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Džiugu, jog profsąjungos pagaliau pripažino, jog mokesčiai yra per dideli, ir tai yra viena iš kliūčių darbdaviui mokėti didesnį atlyginimą. Šiuo metu darbuotojui gaunant minimalų darbo užmokestį - 1000 LT, išlaikyti darbo vietą darbdaviui kainuoja 1311,8 LT. Iš šios sumos darbuotojas į kišenę įsideda vos 824,5 LT, o net 487,3 LT mokesčių pavidalu keliauja valstybei.

Labai gražus profsąjungų siekis mažinti darbo jėgos apmokestimą, tačiau jį reikėtų mažinti visiems. 824,5 LT „į rankas” gauna ne tik darbo patirties neturintys jaunuoliai, bet ir nekvalifikuoti darbuotojai ar dirbantieji provincijoje.

Nedarbo problemą išspręstų ne tik mažesni mokesčiai, bet ir lankstenis darbo santykių reguliavimas. Bet tikrai ne subsidijos, kurios tik iškreiptų rinką ir paskatintų steigtis fiktyvias įmones siekiant pasisavinti sąžiningai dirbančių mokesčių mokėtojų lėšas.

Maksimalistams jaunuoliams: jeigu manote, kad jums turėtų mokėti daugiau, bet „skrega” darbdavys nekelia algos, nes jam gaila - meskite tokį darbdavį ir kurkite nuosavą verslą! Būdami darbdaviai, galėsite pakviesti dirbti jaunuosius kolegas ir mokėti jiems didelį, teisingą ir jų poreikius tenkinantį atlyginimą.

- Austėja Kazlauskytė

LLRI blog'as

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas