Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas.

2017-09-20 15:17

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės gali ateityje pakeisti tradicinius atsiskaitymo būdus ir jei taip, tai ar pagrįstas valiutos brangimas, kuris vien per paskutinius 6 mėnesius sudarė net 4 kartus, kai Bitcoin kaina pakilo nuo 1000 iki dabar apie 4000 JAV dolerių svyruojančios kainos.

Kriptovaliutos, tame tarpe ir Bitcoin, yra premtos „Blockchain“ technologija kuri remiasi į decentralizuotą duomenų apsikeitimą, kitaip sakant tinklo dalyviai yra vienu metu sandorių garantas ir registratoriai. Tokiu principu buvo sugalvotos kriptovaliutos, kurios nepriklausytų nuo valstybių, centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų. Technologija iš esmės yra gera ir atveria daug galimybių ne tik kurti kriptovaliutas, bet ir tokias technologijas naudoti bet kur, kur yra sandoriai, jų registravimas ir duomenų bei informacijos išsaugojimas – visa tai ateities pritaikymo neišsemiami klodai.

Bet grįžkime prie Bitcoin, kuris paskutiniu metu stipriai brango ir tuo pritraukia vis daugiau lūkesčių turinčių žmonių. Jei pažiūrėjus į kainos grafiką, tai ten galima išvysti klasikinį besiformuojančio burbulo augimą ir ko gero šios prielaidos nėra visiškai nepagrįstos.

Pirma priežastis, dėl ko galime kalbėti apie burbulus – tai yra pačios technologijos esmė. Kad suprastume, kaip kriptovaliuta veikia, galima padaryti paralelę su naftotiekiu. Klasikiniu atveju, jei norime pervežti naftą iš vienos vietos į kitą, turime naudotis egzistuojančiu tinklu, kuris paprasti yra kontroliuojamas vieno arba kito tarpininko. Dabar įsivaizduokime, kad visi tiekėjai ir pirkėjai būtų sujungti visais įmanomais variantais ir tinklas būtų pastatytas pačių rinkos dalyvių – kitaip sakant, tarpininko nebelieka, nes visi turi jungtį su visais ir gali keistis nafta, o apie pasikeitimus visi rinkos dalyviai sužino iš karto.

Tam, kad produktas judėtų iš vieno vamzdžio į kitą, reikalinga kažkokia varomoji jėga arba būdas. Kriptovaliuta yra būdas, kaip pervesti lėšas iš vieno nario kitam. Būdas arba programavimo produktas. Maža to, vamzdyne mes galime saugoti naftą, ir lygiai taip pat kriptovaliutoje galime saugoti savo lėšas, kurios gali būti konvertuotos į bet kokią kitą pripažintą valstybinę valiutą.

Jei Bitcoin būtų tik lėšų pervedimo priemonė, tada ji negalėtų nei brangti, nei pigti, tačiau Bitcoin emisija yra ribota iki 21 mln. vienetų ir tai reikškia, kad ji turi ribotą kiekį vienetų, kuriuose galime saugoti savo pinigus arba konvertuotą valiutą – taip sukuriama ribota pasiūla. Ribota pasiūla lemia, kad padidėjus paklausai kaina didėja. Paskutiniu metu tai tampa mada ar netgi manija, ir paklausa stipriai auga, o ribota Bitcoin pasiūla lemia staigų kainos augimą – 4 kartus per 6 mėnesius.

Straipsnio puslapiai:

Close

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas