Marius Dubnikovas. Bitcoin – technologinis šuolis ir gresiantis burbulas

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas.

2017-09-20 15:17

 Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės gali ateityje pakeisti tradicinius atsiskaitymo būdus ir jei taip, tai ar pagrįstas valiutos brangimas, kuris vien per paskutinius 6 mėnesius sudarė net 4 kartus, kai Bitcoin kaina pakilo nuo 1000 iki dabar apie 4000 JAV dolerių svyruojančios kainos.

Kriptovaliutos, tame tarpe ir Bitcoin, yra premtos „Blockchain“ technologija kuri remiasi į decentralizuotą duomenų apsikeitimą, kitaip sakant tinklo dalyviai yra vienu metu sandorių garantas ir registratoriai. Tokiu principu buvo sugalvotos kriptovaliutos, kurios nepriklausytų nuo valstybių, centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų. Technologija iš esmės yra gera ir atveria daug galimybių ne tik kurti kriptovaliutas, bet ir tokias technologijas naudoti bet kur, kur yra sandoriai, jų registravimas ir duomenų bei informacijos išsaugojimas – visa tai ateities pritaikymo neišsemiami klodai.

Bet grįžkime prie Bitcoin, kuris paskutiniu metu stipriai brango ir tuo pritraukia vis daugiau lūkesčių turinčių žmonių. Jei pažiūrėjus į kainos grafiką, tai ten galima išvysti klasikinį besiformuojančio burbulo augimą ir ko gero šios prielaidos nėra visiškai nepagrįstos.

Pirma priežastis, dėl ko galime kalbėti apie burbulus – tai yra pačios technologijos esmė. Kad suprastume, kaip kriptovaliuta veikia, galima padaryti paralelę su naftotiekiu. Klasikiniu atveju, jei norime pervežti naftą iš vienos vietos į kitą, turime naudotis egzistuojančiu tinklu, kuris paprasti yra kontroliuojamas vieno arba kito tarpininko. Dabar įsivaizduokime, kad visi tiekėjai ir pirkėjai būtų sujungti visais įmanomais variantais ir tinklas būtų pastatytas pačių rinkos dalyvių – kitaip sakant, tarpininko nebelieka, nes visi turi jungtį su visais ir gali keistis nafta, o apie pasikeitimus visi rinkos dalyviai sužino iš karto.

Tam, kad produktas judėtų iš vieno vamzdžio į kitą, reikalinga kažkokia varomoji jėga arba būdas. Kriptovaliuta yra būdas, kaip pervesti lėšas iš vieno nario kitam. Būdas arba programavimo produktas. Maža to, vamzdyne mes galime saugoti naftą, ir lygiai taip pat kriptovaliutoje galime saugoti savo lėšas, kurios gali būti konvertuotos į bet kokią kitą pripažintą valstybinę valiutą.

Jei Bitcoin būtų tik lėšų pervedimo priemonė, tada ji negalėtų nei brangti, nei pigti, tačiau Bitcoin emisija yra ribota iki 21 mln. vienetų ir tai reikškia, kad ji turi ribotą kiekį vienetų, kuriuose galime saugoti savo pinigus arba konvertuotą valiutą – taip sukuriama ribota pasiūla. Ribota pasiūla lemia, kad padidėjus paklausai kaina didėja. Paskutiniu metu tai tampa mada ar netgi manija, ir paklausa stipriai auga, o ribota Bitcoin pasiūla lemia staigų kainos augimą – 4 kartus per 6 mėnesius.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas