Marius Dubnikovas. Greitai už paskolas galime mokėti dvigubai daugiau

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas.

2017-09-22 17:16

 Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui lietuvių per kišenę.

Rugsėjo 21 dieną JAV centrinis bankas pranešė, kad bazinė palūkanų norma dabar nebus keičiama, tačiau dar šiais metais, labai tikėtina, kad bus vienas kilstelėjimas nuo 1,25 iki 1,5 proc. Toks pranešimas buvo lydimas žinutės, kad tikimasi tolimesnio spartaus ekonomikos augimo ir bankas turi imtis veiksmų šiek tiek „pristabdyti arklius“, kad nebūtų nuklysta į perkaitimo būseną.

Augs palūkanos

Tokie pranešimai buvo paleisti gan toli – už Atlanto, tačiau tai neišvengiamai veiks ir mūsų gyvenimus, nes JAV doleris yra pasaulinė valiuta, kuria ne tik prekiaujam žaliavomis, bet ir nuo jos priklausomos yra didžiosios besivystančios šalys (Kinija, Indija, Pietų Amerikos šalys). Palūkanų augimas reiškia, kad skolininkų problemos išaugs, nes skolas aptarnauti darysis vis brangiau, tai vėsins ekonominę aplinką.

Kitas efektas, iš to mes galime matyti, kaip greitai elgsis ir Europos centrinis bankas. Tokią išvadą galima daryti dėl kelių priežasčių. Visų pirma jau senai laukiama iš Europos centrinio banko užuominų, kada vistik bus baigta ekonomikos skatinimo programa, kai kas mėnesį „atspausdinama“ ir į rinką įleidžiama šviežių 60 mlrd. eurų. Antra, JAV sprendimas gali reikšti, kad pranešdama apie palūkanų didinimą centrinio banko vadovė J.Yellen nesibaimina, kad didinamos palūkanos ženkliai sustiprins JAV dolerį ir taip pakenks pilnu tempu besisukantiems šalies fabrikams, nes Europos ekonomika jau pakankamai sustiprėjo ir tikėtina stiprės. Žinoma, JAV doleris, paskelbus naujienas, šiek tiek padidino savo svorį prieš eurą – iki 1,19 dolerių už vieną eurą.

Iš kitos pusės galime įvertinti, ką reiškia dominuojančios pasaulio valiutos palūkanų augimas ateityje. Palūkanų augimas stabdys naujų verslų kūrimąsi, nes pinigų kaštai augs, tad verslo rizika augs. Taip pat sunkiau gyventi taps tiems kurie turi paskolų, nes mokamos palūkanos neišvengiamai augs.

Žvelgdami į JAV galime matyti būsimą situacija ir Europoje per artimiausius 12 – 24 mėnesius. Lietuviai taip pat po truputį turi rengtis didesnėms palūkanoms. Tai nereiškia, kad reikia skubėti grąžinti skolas, bet būtina kaupti rezervą, kuris turi ne tik „gulėti“ bet ir dirbti, kad ateityje amortizuotų galimus palūkanų pokyčius.

Už paskolas mokėsime dvigubai daugiau?

Tai reiškia, kad norint išlaikyti perkamąją galią investuotoji turės kelti rizikos lygį savo investicijose, nes tradiciškai saugios investicijos į indėlius ar valstybių obligacijas taps visiškai nebepatrauklios dėl palūkanų augimo tendencijos. Kitaip sakant pinigų rinkoje, kurie ieško rizikingų investicijų padidės, o tai kurį laiką kels rizikingų investicijų patrauklumą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas