Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas

2017-09-20 15:14

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl įsisuka į infliacijos verpetą, koks buvo prieš krizę.

Statistiką vedantis EUROSTAT paskelbė, kad rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje akseleravo iki senai regėtų 4,6 proc. (panašiai buvo tik 2007 – 2009 ir 2011 metais) ir buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių. Apskritai visos trys Baltijos šalys yra TOP-3 didžiausią infliaciją patiriančiųjų, o Lietuva – pirmaujanti. Akivaizdu, kad šie skaičiai įspūdingi ir kyla klausimas, kaip reikėtų elgtis šiose situacijose.

Tam, kad modeliuoti savo padėtį tokioje aplinkoje, reikėtų pradžiai išskaidyti, kokius segmentus infliacija veikia. Pabandykime apžvelgti skolos, santaupų ir pajamų sritis, kurios, tikriausiai, liečia kiekvieną finansiškai aktyvų žmogų.

Skolininkai tik išlošia

Jei pradėtume nuo skolos (ypatingai būsto skolos), tai aukšta infliacija yra atgaiva skolon būstus pirkusiems žmonėms, nes paskola yra konstanta (nekintantis dydis), o tai reiškia, kad eurui sparčiausiai nuvertėjant Lietuvoje, lietuviai skolininkai sparčiausiai ES mažina savo skolos vertę dėl infliacijos.

Tokia situacija yra ypatingai palanki, kol palūkanos išlieka žemumose – realiai mokėdami 1 – 2 proc. palūkanų ir esant didesnei nei 4 proc. infliacijai skolininkai ne tik, kad nepermoka, bet ir uždirba turėdami skolą, nes skolos aptarnavimas kainuoja mažiau nei skola yra „graužiama“ infliacijos. Tačiau čia yra vienas riebus „BET“.

Šioje vietoje reikėtų pereiti į pajamų skiltį. Esant aukštai infliacijai žmogus turėtų daryti visus įmanomus veiksmus, kad jo pajamos augtų nemažiau nei infliacija. Pagal statistika, 2017 metų pirmo pusmečio duomenimis, atlyginimai vidutiniškai Lietuvoje per metus augo 8,7 proc. Privačiame sektoriuje per metus ūgtelėjo 9,3 proc., o valstybiniame – 7,5 proc.

Taip išeina, kad privačiame sektoriuje atlyginimai augo du kartus sparčiau nei infliacija, tad lietuviai turėtų pasižiūrėti savo atlyginimų lapelius prieš metus ir dabar. Jei atlyginimai padidėjo didesne apimtimi nei infliacija – viskas tvarkoje, jei ne – reiškia, kad skęstate infliacijos verpetuose ir reikia imtis veiksmų (reikalauti didesnio atlyginimo, keisti darbą arba važiuoti dirbti į didesnį miestą ir nepamiršti kelti kvalifikaciją nuolat, kad nesusidurti su panašia situacija ateityje). Jei žmogus yra statistinis lietuvis, kuriam alga auga ir infliacija akseleruoja mažiau nei atlyginimo augimas, tada tokio žmogaus perkamoji galia didėja ir nepaisant augančių kainų jis vejasi ES pragyvenimo lygį, tuo pat metu, sparčiai mažindamas skolos naštą, jei tokią turi.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas