Marius Dubnikovas. Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas

2017-09-20 15:14

 Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl įsisuka į infliacijos verpetą, koks buvo prieš krizę.

Statistiką vedantis EUROSTAT paskelbė, kad rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje akseleravo iki senai regėtų 4,6 proc. (panašiai buvo tik 2007 – 2009 ir 2011 metais) ir buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių. Apskritai visos trys Baltijos šalys yra TOP-3 didžiausią infliaciją patiriančiųjų, o Lietuva – pirmaujanti. Akivaizdu, kad šie skaičiai įspūdingi ir kyla klausimas, kaip reikėtų elgtis šiose situacijose.

Tam, kad modeliuoti savo padėtį tokioje aplinkoje, reikėtų pradžiai išskaidyti, kokius segmentus infliacija veikia. Pabandykime apžvelgti skolos, santaupų ir pajamų sritis, kurios, tikriausiai, liečia kiekvieną finansiškai aktyvų žmogų.

Skolininkai tik išlošia

Jei pradėtume nuo skolos (ypatingai būsto skolos), tai aukšta infliacija yra atgaiva skolon būstus pirkusiems žmonėms, nes paskola yra konstanta (nekintantis dydis), o tai reiškia, kad eurui sparčiausiai nuvertėjant Lietuvoje, lietuviai skolininkai sparčiausiai ES mažina savo skolos vertę dėl infliacijos.

Tokia situacija yra ypatingai palanki, kol palūkanos išlieka žemumose – realiai mokėdami 1 – 2 proc. palūkanų ir esant didesnei nei 4 proc. infliacijai skolininkai ne tik, kad nepermoka, bet ir uždirba turėdami skolą, nes skolos aptarnavimas kainuoja mažiau nei skola yra „graužiama“ infliacijos. Tačiau čia yra vienas riebus „BET“.

Šioje vietoje reikėtų pereiti į pajamų skiltį. Esant aukštai infliacijai žmogus turėtų daryti visus įmanomus veiksmus, kad jo pajamos augtų nemažiau nei infliacija. Pagal statistika, 2017 metų pirmo pusmečio duomenimis, atlyginimai vidutiniškai Lietuvoje per metus augo 8,7 proc. Privačiame sektoriuje per metus ūgtelėjo 9,3 proc., o valstybiniame – 7,5 proc.

Taip išeina, kad privačiame sektoriuje atlyginimai augo du kartus sparčiau nei infliacija, tad lietuviai turėtų pasižiūrėti savo atlyginimų lapelius prieš metus ir dabar. Jei atlyginimai padidėjo didesne apimtimi nei infliacija – viskas tvarkoje, jei ne – reiškia, kad skęstate infliacijos verpetuose ir reikia imtis veiksmų (reikalauti didesnio atlyginimo, keisti darbą arba važiuoti dirbti į didesnį miestą ir nepamiršti kelti kvalifikaciją nuolat, kad nesusidurti su panašia situacija ateityje). Jei žmogus yra statistinis lietuvis, kuriam alga auga ir infliacija akseleruoja mažiau nei atlyginimo augimas, tada tokio žmogaus perkamoji galia didėja ir nepaisant augančių kainų jis vejasi ES pragyvenimo lygį, tuo pat metu, sparčiai mažindamas skolos naštą, jei tokią turi.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas