Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. M. Jurgilas

2017-08-31 11:06

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų šalis taip pat galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe. Anot ekonomisto, Lietuva gali tapti finansinių technologijų centru, kadangi šio statuso pasiekimui turi visas reikiamas sąlygas.

Labiausiai išlošia vartotojai

Kaip pasakoja šių metų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! apie finansines technologijas ir finansų sektoriaus transformaciją kalbėsiantis M. Jurgilas, dėl naujųjų technologijų panaudojimo finansinių paslaugų teikime labiausiai išlošia vartotojai.

„Pavyzdžiu galėtų būti finansinių operacijų analizė, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir taip užkardant kelią finansiniams nusikaltimams arba mokėjimo operacijų vykdymas naudojant decentralizuotą blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Tinkamas šių technologijų panaudojimas leidžia atpiginti finansines paslaugas galutiniam vartotojui, padaryti jas skaidresnes, patogesnes ir greitesnes“ , – pasakoja M. Jurgilas.

Anot už mokėjimus, finansų rinkos infrastruktūrą, pinigų valdymą ir mokslinius tyrimus atsakingo Lietuvos banko valdybos nario, finansų sektoriaus transformaciją pastaraisiais metais lėmė keletas priežasčių. Tai ir naujų technologijų atsiradimas, ir pasikeitę vartotojų įpročiai bei smarkiai išaugusi konkurencija finansų rinkoje.

„Nauja karta auga spartaus interneto ir globalaus pasiekiamumo sąlygomis – įprantame reikalus tvarkyti neiškėlę kojos iš namų, tad atitinkamai keičiasi ir mūsų lūkesčiai finansinių paslaugų teikėjų atžvilgiu. Kitaip tariant, finansinių reikalų tvarkymui nenorime gaišti daug laiko“, – tikino M. Jurgilas.

Londoną iškeis į Lietuvą?

Technologijoms smarkiai gerinant finansinių paslaugų kokybę, valstybės vis aršiau konkuruoja dėl vadinamųjų „fintech“ įmonių atėjimo į savo rinkas. M. Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas šių įmonių prikvietimą pirmiausiai mato kaip būdą didinti konkurenciją šalies finansų rinkoje.

„To pasekmė yra geresnių ir pigesnių finansinių paslaugų vartotojams pasiūla. „Fintech“ kompanijos taip pat turi ir sisteminės finansų sektoriaus rizikos mažinimo poveikį. Pavyzdžiui, įvairios alternatyvaus finansavimo platformos leidžia mažinti ūkio priklausomybę nuo bankinio sektoriaus malonės, kas ypatingai aktualu tampa kriziniais laikotarpiais“, – aiškino Lietuvos banko atstovas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Marius Jurgilas: mūsų šalis galėtų džiaugtis išskirtine tapatybe

Estija pasaulyje garsėja kaip e-pilietybę turinti šalis, Didžioji Britanija kaip finansų centras, o Liuksemburgas didžiuojasi investicinių fondų rojaus statusu. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas svarsto, kad po kurio laiku mūsų ...

Šiaulių banko klientams – žinia dėl lėšų išgryninimo ne tik Lietuvos bankomatuose

Šiaulių banko paslaugų planus „Tradicinis“, „Maksimalus“ ir „Jaunimui“ turintiems klientams nuo rugsėjo 1 d. nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas galios ne tik bendro bankų tinklo bankomatuose, ...

Lietuvos bankas įspėja: būkite atsargūs, galite prarasti savo pinigus

Pastaruoju metu Lietuvos bankas pastebėjo vėl suaktyvėjusią leidimų neturinčios grupės veiklą, skatinant investuoti į šios grupės projektus. Lietuvos bankas pataria nesusigundyti „SkyWay“ siūlymais – investuotojams tai gali ...

10 dažniausių sukčiavimo schemų: kaip jas atpažinti ir neapsigauti

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo ...

SEB bankas bendradarbiaus su lietuvių startuoliu „Dealoyal“

 SEB bankas pradėjo bendradarbiauti su lietuvių startuoliu „Dealoyal“, kurio komanda sukūrė pirmąją su bankų kortelėmis susietą lojalumo programėlę, padedančią vartotojams susigrąžinti dalį pirkiniams išleistų pinigų. ...

Mokesčių „reforma“: tam davė, tam davė, o kam nebeliko?

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų ...

Naujovė mokėjimų rinkoje: atsiskaitymui užteks telefono numerio

Lietuva žengė dar vieną žingsnį mobiliųjų mokėjimų srityje, sustiprindama savo, kaip finansinių technologijų lyderės, poziciją regione. Nuo šiol norint pervesti ar gauti pinigus nebereikės prisiminti ar ieškoti ilgų sąskaitos numerių, ...

Bekontaktė kortelė kelionėje: 5 patarimai saugiems atsiskaitymams

Keliaudami neužmirškite savo bekontaktės mokėjimo kortelės – su ja patogiai atsiskaitysite daugelio šalių parduotuvėse, maitinimo įstaigose ir netgi viešajame transporte. Mokėti bekontakte kortele yra saugiau nei ...

Paaiškino, kodėl bankai klausinėja asmeninių duomenų

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save – pajamų šaltinius, dalyvavimą politikoje, ...

Buvusi SEB banko generalinė direktorė sukaupė tiek atostogų, kad jas iškeis į beveik milijoną eurų

Ilgametė vieno iš didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių bankų SEB generalinė direktorė Annika Falkengren palikdama postą gaus nemenką kompensaciją už sukauptas atostogų dienas. Kaip rašo „Business Insider“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas