Matematika sprogimų fone (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-12-15 12:49

 Lietuviai rankose jau gniaužia pirmuosius lietuviškus eurus. Kiti pinigus laiko banke ir perdėm nesijaudina dėl valiutos pokyčių. Tačiau ar gyventojai pasiruošę atsiskaityti, kai dangus maišysis su žeme?

Šios eilutės galėtų tapti pigaus veiksmo filmo scenarijumi. Arba skeptitizmo persmelktu straipsniu. Visgi savaitraštis „Ekonomika.lt“ spalio pabaigoje rašė, kad lietuviai pradeda kainas skaičiuoti eurais ir naujosios valiutos palaikymas didėja. Artėjant metų sandūrai pradėti platinti euro monetų rinkiniai ne tik sulaukė didžiulio gyventojų susidomėjimo, bet ir pradėjo rastis skelbimų portaluose. Čia sakoma, kad jie taps puikia Kalėdų dovana. Tai būtų tiesa, jei ne perpardavinėtojų siekis pasipelnyti parduodant juos brangiau, nei tai daro Lietuvos bankas. Jei tokia prekė turi savo pirkėją, tai rodo, kad namų darbai atlikti ne iki galo.

Žino, bet nedaro

Kaip parodė banko „Swedbank“ ir TNS LT atlikta apklausa, artėjant euro įvedimo dienai, jau beveik pusė šalies gyventojų ir trys ketvirtadaliai įmonių palankiai vertina naująją šalies valiutą. Ir įmonės, ir gyventojai imasi aktyvesnių žingsnių ruošdamiesi šalies valiutos keitimui: bent vieną iš pasirengimo eurui veiksmų lapkričio mėnesį atliko 88 proc. šalies gyventojų ir 93 proc. įmonių.

„Elgsena po truputį keičiasi. Žmonės daugiau žino, bet nesiima daugiau veiksmų nei rugpjūtį. Kita vertus, jei pinigai jau yra kortelėje, daugiau nieko daryti ir nereikia“, – teigia banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Ji pabrėžia, kad Latvijos ir Estijos šalių patirtis rodo, jog gruodį informacija suaktyvės ir visi žmonės žinos, ką reikia daryti sutinkant eurą. Tiesa, lietuviai yra konkretesni nei latviai ir ieško labiau specifinės informacijos iš tiesioginių šaltinių.

„Žmonės žino daug konkrečios informacijos ir kas ketvirtas apsiskaičiuoja atlyginimą bei pensijas eurais. Deja, savo elgseną keičia labai retas. Pinigų į savo sąskaitą įneša 22 proc. mažiau žmonių. Gruodį tikimės aktyvesnių veiksmų elektroninėje erdvėje“, – sako ekspertė.

Delsimas pakenks visiems

Lietuvoje grynųjų pinigų apyvartoje yra bene dvigubai daugiau nei Latvijoje ir Estijoje prieš įsivedant eurą, tačiau, kaip pastebi O. Žvirzdinė, šis rodiklis nuo vasaros sumažėjo 26 proc. Lapkričio bei gruodžio mėnesiais tikimasi 49 proc. pokyčio.

Prielaidas apie santaupas grynaisiais pinigais galima daryti pagal tai, kiek stambių (200, 500 litų nominalo) kupiūrių cirkuliuoja apyvartoje.

„Nuo vasaros pabaigos tokių kupiūrų apyvartoje mažėja. Vieni šiuos pinigus neša į finansų institucijas, kiti jas keičia į eurus. Balandį buvo stebimas šoktelėjimas, kuris kartu susijęs su suaktyvėjusia NT rinka“, – apie taupymo ir atsiskaitymo grynaisiais tendencijas pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas