Matuojant pajamų nelygybę išsiskyrė Lietuva: baisiau tik vienoje šalyje

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-16 17:29

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų.

20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis.

Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi. Mažiau nei 4 kartai užfiksuota Slovakijoje, Čekijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Olandijoje ir Belgijoje, iki 6 kartų arba daugiau Portugalijoje, Estijoje, Latvijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje, o Rumunija pasiekia net 8,3.

Lietuva, su 7,5 kartų skirtumu lieka antra, skelbia Eurostat.

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad kuo didesnės pajamos tuo jas sunkiau įvertinti ir sudėtinga jas „sugaudyti“, kur bei kaip gaunamos. Tačiau matuojamas 20 proc. gaunančių didžiausias pajamas Lietuvoje atspindi korporacijų vadovus, kurios moka oficialiai nemažą darbo užmokestį. 20 proc. „apačios“ – pensininkai, bedarbiai ir žmonės gyvenantys iš įvairių pašalpų, valstybės paramos.

„Tai šeimos, kurios nedirba dėl to, kad yra motinystės atostogose ar dirba kažką nelegaliai ir ne visai atsispindi statistikoje. Aišku, Lietuvoje dar šešėlis nemažas ir perlaidos iš užsienio, tai tas rodiklis tikrasis nėra visai toks. Viena vertus, perlaidos sumažina nelygybę, šešėlis kai kuriais atvejais padidina“, – prideda ekonomistas.

Tam tikra nelygybė – reikalinga

Kaip ekonomistas teigia, Lietuva niekada nebuvo viena iš šalių, turinčių ganėtinai žemą pajamų nelygybę, Lietuva visada buvo tarp lyderių, tačiau pokriziniu laikotarpiu, pastaruosius 5–6 metus ta nelygybė mažėjo silpniau nei kitose valstybėse. Pasak jo, reikia ne tik kovoti su korupcija ir kyšiais, kurie demotyvuoja žmones, bet ir sutvarkyti socialinę apsaugos sistemą, kad ji veiktų paprasto draudimo principu.

„Socialinė apsaugos sistema turi būti paprasto draudimo principu, tu moki – gauni, nemoki – gauni minimumą, kuris padeda išgyventi, kad nebadautum, neitum plėšti. Tokią sistemą įdiegus, nelygybę galėtume sumažinti. Visgi jos visiškai mažinti nereikėtų, ypatingai Lietuvoje, nes Lietuvoje iššūkis tas, kad trūksta kvalifikuotų specialistų. Pavyzdžiui, Lietuvoje trūksta IT specialistų. Tai ar dirbti Lietuvoje už 2 tūkst. eurų, ar važiuoti į Airiją, kur vidutinis atlyginimas 5–6 tūkst. Eur. (...)

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Matuojant pajamų nelygybę išsiskyrė Lietuva: baisiau tik vienoje šalyje

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių ...

600 eurų visiems: pirmieji suomių įspūdžiai apie pinigus „iš dangaus“

Artimiausius dvejus metus 2 tūkstančiai suomių bedarbių dalyvaus revoliuciniame bandyme: kiekvienas jų gaus neatlygintinus 600 eurų per mėnesį, ir niekas jiems nenurodinės, kaip tuos pinigus išleisti, rašoma „Business ...

Estijos ekspremjeras atskleidė, kaip Estijai pavyko išsiveržti į priekį

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ...

Nutekinti dokumentai: neaišku, kurie imigrantai galės pasilikti Britanijoje

Jungtinė Karalystė neturi veikiančios sistemos, leidžiančios įvertinti, kurie imigrantai turi teisę pasilikti nuolat gyventi. Europos Sąjunga yra susirūpinusi, kad dalis jos piliečių, gyvenančių JK, gali turėti didelių problemų dėl tokios silpnos ...

Kur emigrantams pragyvenimas pigiausias, o kur brangiausias?

Emigracija – neišvengiamas 21–ojo amžiaus procesas. Gyventojų mobilumas, ieškojimas laimės svetur pažįstamas kiekvienai šaliai. Ypač ši tema skaudi Lietuvai, kurią kasmet palieka vis daugiau ...

Kodėl žmonės nori vykti dirbti į užsienį? Protų ir darbo jėgos nutekėjimo tendencijos

Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti ...

Lietuvė papasakojo, ar po „Brexit“ tautiečiai ketina grįžti į tėvynę

Britanijoje aktyviai vykstant debatams, aiškinantis, koks konkrečiai bus Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos scenarijus, ten gyvenantys lietuviai sako jaučiantys augantį nerimą ir nesaugumą. Kol vieni ...

Skersvėjai gadins pasaulio ekonomikos sveikatą ir 2017 metais

SEB grupės ekonomistai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia, kad netikėtas „Brexit“ referendumo rezultatas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu didelės ...

JAV prezidento rinkimai: dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų ...

„Maxima“ susitarė dėl paramos Zolitudės tragedijos aukoms

Zolitudės tragedijos metu žuvusiųjų šeimų atstovai ir bendrovė „Maxima Latvija“ bei sugriuvusios parduotuvės pastato savininkė „Tineo“ pasiekė bendrą susitarimą, pagal kurį žuvusiųjų šeimoms numatoma ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas