Matuojant pajamų nelygybę išsiskyrė Lietuva: baisiau tik vienoje šalyje

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-16 17:29

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų.

20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis.

Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi. Mažiau nei 4 kartai užfiksuota Slovakijoje, Čekijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Olandijoje ir Belgijoje, iki 6 kartų arba daugiau Portugalijoje, Estijoje, Latvijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje, o Rumunija pasiekia net 8,3.

Lietuva, su 7,5 kartų skirtumu lieka antra, skelbia Eurostat.

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad kuo didesnės pajamos tuo jas sunkiau įvertinti ir sudėtinga jas „sugaudyti“, kur bei kaip gaunamos. Tačiau matuojamas 20 proc. gaunančių didžiausias pajamas Lietuvoje atspindi korporacijų vadovus, kurios moka oficialiai nemažą darbo užmokestį. 20 proc. „apačios“ – pensininkai, bedarbiai ir žmonės gyvenantys iš įvairių pašalpų, valstybės paramos.

„Tai šeimos, kurios nedirba dėl to, kad yra motinystės atostogose ar dirba kažką nelegaliai ir ne visai atsispindi statistikoje. Aišku, Lietuvoje dar šešėlis nemažas ir perlaidos iš užsienio, tai tas rodiklis tikrasis nėra visai toks. Viena vertus, perlaidos sumažina nelygybę, šešėlis kai kuriais atvejais padidina“, – prideda ekonomistas.

Tam tikra nelygybė – reikalinga

Kaip ekonomistas teigia, Lietuva niekada nebuvo viena iš šalių, turinčių ganėtinai žemą pajamų nelygybę, Lietuva visada buvo tarp lyderių, tačiau pokriziniu laikotarpiu, pastaruosius 5–6 metus ta nelygybė mažėjo silpniau nei kitose valstybėse. Pasak jo, reikia ne tik kovoti su korupcija ir kyšiais, kurie demotyvuoja žmones, bet ir sutvarkyti socialinę apsaugos sistemą, kad ji veiktų paprasto draudimo principu.

„Socialinė apsaugos sistema turi būti paprasto draudimo principu, tu moki – gauni, nemoki – gauni minimumą, kuris padeda išgyventi, kad nebadautum, neitum plėšti. Tokią sistemą įdiegus, nelygybę galėtume sumažinti. Visgi jos visiškai mažinti nereikėtų, ypatingai Lietuvoje, nes Lietuvoje iššūkis tas, kad trūksta kvalifikuotų specialistų. Pavyzdžiui, Lietuvoje trūksta IT specialistų. Tai ar dirbti Lietuvoje už 2 tūkst. eurų, ar važiuoti į Airiją, kur vidutinis atlyginimas 5–6 tūkst. Eur. (...)

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Lietuvos ekonomistai įvertino, ar emigrantams jau metas krautis lagaminus

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams ...

Lietuviai išrinko populiariausius prekės ženklus: rungiasi du prekybos tinklai

Apklausus gyventojus įvertinta, kokie prekės ženklai populiariausi Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Rezultatai Lietuvoje rodo sparčiai rinkos naujokams susiformavusį palankumą: du neseniai Lietuvos rinkai pristatyti prekės ženklai iš ...

Ar Baltijos tigrai bunda?

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo ...

Euro likimas: naujos narės ar griūtis?

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų. Ar sumanys į euro zoną dar žengti kitos valstybės, o gal Prancūzijai ar Italijai ...

Didžioji Britanija griebėsi viešumo, o Islandija įstatymų: ar verta susimąstyti ir Lietuvai?

Viena po kitos šalys imasi naujų priemonių mažinant atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų. Analitikai teigia, kad šios problemos būta ir Lietuvoje. Tad, kuris kelias būtų tinkamas Lietuvai? Naujausia Eurostato statistika parodo ...

Perspėjimas emigrantams: nepamirškite susigrąžinti įspūdingos sumos, kuri jums priklauso

Anglija yra dažniausia lietuvių emigracijos kryptis. Skaičiuojama, kad vien Londone gyvena apie 300 tūkst. tautiečių. Deja, didelė dalis nežino, kad trumpam ar visam laikui sugrįžus į Lietuvą, jiems gali priklausyti įspūdingos permokėtų mokesčių ...

Verslas ieško būdų išlaikyti esamus santykius su Jungtine Karalyste po „Brexit“

Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pranešė apie savo sprendimą palikti Europos Sąjungą (ES) ir Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimą. Nors prognozuoti ir tiksliai apskaičiuoti konkretų „Brexit“ poveikį Lietuvos ...

Smūgis keliaujantiems: gali būti nutraukti bet kokie skrydžiai tarp Europos ir Didžiosios Britanijos

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ šiandien susisiekė su Didžiosios Britanijos valdžia. Jie kreipėsi su prašymu, kad vykstant „Brexit“ deryboms būtų aptarti ir aviacijos klausimai. Mat yra rizika, jog Jungtinė ...

Pirmose pavojingiausių produktų sąrašo pozicijose – žaislai ir motorinės transporto priemonės

Šiandien Europos Komisija paskelbė naujausius duomenis, rodančius, kad 2016 m. skirtingose ES valstybėse narėse paskelbta daugiau kaip 2 000 pavojingų produktų. Po šių įspėjimų buvo imtasi 3 824 tolesnių veiksmų, pvz., gaminių ...

Matuojant pajamų nelygybę išsiskyrė Lietuva: baisiau tik vienoje šalyje

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas