Matuojant pajamų nelygybę išsiskyrė Lietuva: baisiau tik vienoje šalyje

(Puslapis 2 iš 3)

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-16 17:29

Jei būtų sugalvota kad nuo1 tūkt. Eur įvesti Lietuvoje progresinius mokesčius ar pan., nemažai tikėtina, kad emigruotų į kitas valstybes. Tai bandydami sulyginti Lietuvoje pajamas galime ne kiek apačią pakelti, bet prarasti visą viršūnę ir vis tiek nepavyks lygybės padaryti. Manau, kad iš dalies normalu, jog turime pajamų nelygybę. Daug tyrimų padaryta, kai valstybė besivejančiame vaidmenyje, juda link tų išsivysčiusių valstybių, jos turi didesnę nelygybę“, – sako Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, toks papildomas apmokestinimas daugiau uždirbančiųjų gali nuvesti pavojingu keliu – atimti motyvaciją mokytis, kilti karjeros laiptais.

„Dažniausiai yra nemaža koreliacija tarp to, kiek įdedi ir gauni. Ne tik kalbant apie darbą, bet ir kvalifikaciją, išsilavinimą, kiek žmogus investuoja, mokosi, uždirba pajamas. Tai jei jo pajamas labai smarkiai apmokestins ar sumažins, jam paprasčiausiai kris motyvacija. Lietuvai reikėtų dviejų dalykų. Pirma užtikrinti gaunamą horizontalų teisingumą, kai panašias pajamas gaunantys žmonės mokėtų panašius mokesčius ir būtų panašiai traktuojami. Problema yra nemaža, net tie patys medikai gauna nemažai kyšių, politikai. Čia susidaro didžiausias visuomenės nepasitikėjimas dėl nelygybės.

Reikėtų socialinės apsaugos sferą iš esmės reformuoti. Švietimas, sveikatos apsauga visiems prieinama, sudarant lygias galimybes visiems gyventojams Lietuvoje – siekti, dirbti ir mokytis pagal galimybes ir norą. Čia esmė, kad galimybės būtų lygios suteiktos, o ne per prievartą mažinti tą pajamų nelygybę“, – komentuoja ekonomistas.

Žinoma, reikia ir nepamiršti, kad tai 2015 m. duomenys. 2016 m. Lietuvoje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir pensijos, mažėjo nedarbas.

Ž. Maurico paklausus ar yra toks rodiklis, kurio mums reiktų siekti, jis nurodo Skandinavijos šalis. Visgi tuomet reikėtų, kad pirmiausia pasiektume jų ekonominį lygį.

Reikia efektyvesnio viešojo sektoriaus

Tuo tarpu „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė nežino, ar reikėtų užsibrėžti kažkokį siektiną lygį, tačiau dabartinis lygis, anot jos, yra neadekvatus ir neadekvatu yra tai, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai viešajame sektoriuje uždirba artimus minimaliai algai atlyginimus. O darbuotoju šiame sektoriuje – nemažai.

„MMA atlyginimą pakėlėme, bet viešojo sektoriaus efektyvumo nesutvarkėme. Kol kas tai yra nenormalu ir tai kuria neteisybės jausmą. Tą reikia spręsti. Tuo pačiu turime ir neefektyvų viešąjį sektorių ir negalime pritraukti pačių kvalifikuočiausių ir motyvuočiausių žmonių su tokio lygio atlyginimais. O esant labai neefektyviam viešajam sektoriui, net ir tie patys entuziastingiausi valstybės sektoriaus darbuotojai gali prarasti motyvaciją jame dirbti“, – teigia ekonomistė.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Lietuvos ekonomistai įvertino, ar emigrantams jau metas krautis lagaminus

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams ...

Lietuviai išrinko populiariausius prekės ženklus: rungiasi du prekybos tinklai

Apklausus gyventojus įvertinta, kokie prekės ženklai populiariausi Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Rezultatai Lietuvoje rodo sparčiai rinkos naujokams susiformavusį palankumą: du neseniai Lietuvos rinkai pristatyti prekės ženklai iš ...

Ar Baltijos tigrai bunda?

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo ...

Euro likimas: naujos narės ar griūtis?

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų. Ar sumanys į euro zoną dar žengti kitos valstybės, o gal Prancūzijai ar Italijai ...

Didžioji Britanija griebėsi viešumo, o Islandija įstatymų: ar verta susimąstyti ir Lietuvai?

Viena po kitos šalys imasi naujų priemonių mažinant atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų. Analitikai teigia, kad šios problemos būta ir Lietuvoje. Tad, kuris kelias būtų tinkamas Lietuvai? Naujausia Eurostato statistika parodo ...

Perspėjimas emigrantams: nepamirškite susigrąžinti įspūdingos sumos, kuri jums priklauso

Anglija yra dažniausia lietuvių emigracijos kryptis. Skaičiuojama, kad vien Londone gyvena apie 300 tūkst. tautiečių. Deja, didelė dalis nežino, kad trumpam ar visam laikui sugrįžus į Lietuvą, jiems gali priklausyti įspūdingos permokėtų mokesčių ...

Verslas ieško būdų išlaikyti esamus santykius su Jungtine Karalyste po „Brexit“

Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pranešė apie savo sprendimą palikti Europos Sąjungą (ES) ir Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimą. Nors prognozuoti ir tiksliai apskaičiuoti konkretų „Brexit“ poveikį Lietuvos ...

Smūgis keliaujantiems: gali būti nutraukti bet kokie skrydžiai tarp Europos ir Didžiosios Britanijos

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ šiandien susisiekė su Didžiosios Britanijos valdžia. Jie kreipėsi su prašymu, kad vykstant „Brexit“ deryboms būtų aptarti ir aviacijos klausimai. Mat yra rizika, jog Jungtinė ...

Pirmose pavojingiausių produktų sąrašo pozicijose – žaislai ir motorinės transporto priemonės

Šiandien Europos Komisija paskelbė naujausius duomenis, rodančius, kad 2016 m. skirtingose ES valstybėse narėse paskelbta daugiau kaip 2 000 pavojingų produktų. Po šių įspėjimų buvo imtasi 3 824 tolesnių veiksmų, pvz., gaminių ...

Matuojant pajamų nelygybę išsiskyrė Lietuva: baisiau tik vienoje šalyje

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas