Mažųjų taupymo politika

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Danielis Grosas / Project-syndicate.org

2013-02-13 07:05

Mažų šalių taupymo politika įdomi tik siauram ratui specialistų. Tačiau kartais mažųjų patirtys eskaluojamos visame pasaulyje kaip įrodymas, kad tam tikros politikos prieigos veikia geriausiai.

Šiandien Graikija, Baltijos valstybės ir Airija minimos kaip pavyzdžiai diskusijose, ar reikalinga taupymo politika. Pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas, ekonomistas Paulas Krugmanas bando įrodyti, kad Latvijos BVP vis dar 10 proc. mažesnis negu prieš krizę, taigi darbo užmokesčio mažinimo politika nesuveikė. Airija, kuri nebuvo išoriškai pradėtos taupymo politikos pavyzdys, pritaikė savo valiutos devalvaciją ir atrodo, kad dabar tai atsipirko į gerą. Vis dėlto kiti pastebi, kad Estija suskubo taupyti dar tik krizei prasidėjus ir išvengė rimtesnių finansinių problemų, todėl dabar gana sparčiai atsigauna. Kita vertus, Graikija, kuri per ilgai nukėlinėjo savo finansų pertvarkas, susidūrė su rimtomis krizės pasekmėmis ir iki šiol yra įklimpusi į problemas.

Abi šio ginčo pusės pamiršta paminėti išskirtinius bruožus ir pradines pozicijas, kurios tiesioginius vertinimus daro bergždžius.

Galima sakyti, kad Latvija, kaip ir kitos Baltijos valstybės, krizės pradžioje turėjo didžiulių einamosios sąskaitos deficitų. Tai reiškia, kad kapitalo įplaukos, kurios sudarė penktadalį viso Latvijos BVP, finansavo perteklinį vartojimą ir statybų bumą. Taigi, kai per finansų krizę šios įplaukos nutrūko, BVP procentinis mažėjimas siekė dviženklį skaičių. Šiuo požiūriu nenuostabu, kad Latvijos BVP vis dar dešimtadaliu mažesnis nei prieš krizę. Šiaip ar taip, nė viena šalis negali be perstojo gyvuoti su einamosios sąskaitos deficitu, siekiančiu 25 proc. nuo BVP.

Kiekvienas Baltijos šalių palyginimas su „Didžiąja depresija“ (arba dabartine JAV) yra tik laiko švaistymas. Baltijos valstybės turėjo staiga prisitaikyti prie nutrūkusių išorės įplaukų. Tokiu atveju, tai nebuvo JAV problema nei 1930-aisiais, nei šiandien.

Geresnis būdas suprasti laikotarpio po krizės pažangą – pažvelgti į produkcijos skirtumą arba faktinio ir potencialaus BVP santykį. Europos Komisijos duomenimis, Latvijos faktinis BVP 14 proc. viršijo potencialųjį prieš sunkmetį ir krito 10 proc. žemiau potencialaus BVP, kai subliuško ekonomikos burbulas. Vis dėlto atsigavo taip pats sparčiai, dabar potencialus ir faktinis BVP susilygino.

Latvijos vyriausybė po griūties pakėlė mokesčius, kad išlaikytų maždaug pastovias įplaukas į biudžetą, bet didžiulis deficitas augo ne lėčiau už socialinių išmokų skaičių. Pastarąjį efektą lėmė paklausos ir gamybos griūtis. Vis dėlto, V formos atsigavimas vėl sumažino išlaidas, staigiai tirpdydamas deficitą. Atsigavimas gali būti dalinis, nes ankstesnis produkcijos lygis nebuvo patikimas, bet vyriausybei jo pakako.

Taigi, Latvija šiandien mėgaujasi stabilia finansine padėtimi, nes gamyba beveik lygi potencialiai ir šis rodiklis toliau kyla. Taupymo politika laikinai dar paaštrino nuosmukį, tačiau sugrąžino finansų stabilumą be ilgalaikės žalos visai ekonomikai. Kitaip nei, pavyzdžiui, Graikija, kuri iš lėto pritaikė taupymo politiką, o jos faktinis BVP – 12 proc. žemesnis nei potencialus ir šis skaičius auga.

Straipsnio puslapiai:

- Danielis Grosas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas