Mėnulis galėjo atsirasti dėl milžiniško susidūrimo (1)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2012-10-18 14:33

Naujas kompiuterinis modelis, vaizduojantis kadaise galimai įvykusį Žemės ir jos protoplanetinės sesers Tėjos susidūrimą, byloja, jog iš šios katastrofos kosmose pažertų skeveldrų iš tiesų galėjo susiformuoti Mėnulis. Ši vizualizacija ne tik sutvirtina hipotetinę teoriją, jog Mėnulis kadaise buvo Žemės dalis, bet ir sudaro sąlygas suprasti, kaip Mėnulio formavimosi procesai buvo įmanomi fiziškai.

Maždaug nuo „Apollo“ misijų laikų gamtinės kilmės Žemės palydovą tyrinėjantys mokslininkai teoretizuoja, jog Mėnulis atsirado po kolosalaus susidūrimo tarp Žemės ir kito pasaulio. Po katastrofos dalis nuolaužų taip ir liko kyboti kosmose – iš jų „susilipdė“ Mėnulis. Tiesa, tarp šio teorinio paaiškinimo ir tikrovės buvo neatitikimas. Jei taip nutiko iš tiesų, tada Mėnulis turėtų būti sudarytas ir iš atklydusios planetos (Tėjos) medžiagos – reikėtų sakyti, jog šioji reinkarnavosi į gamtinį mūsų planetos palydovą.

Teoriniai ir kompiuteriniai šio katastrofinio susidūrimo modeliai rodo, jog Mėnulį turėtų sudaryti maždaug 20-40 proc. Žemės nuolaužų ir 60-80 proc. ne Žemės nuolaužų. Tačiau tiesa yra kiek kitokia: ir Mėnulyje, ir Žemėje yra identiški esminių elementų izotopai, bylojantys, jog Mėnulis susiformavo iš Žemės mantijos medžiagos. Šį momentą mėgino aiškinti daugybė teorijų, o vie-na jų netgi formulavo prielaidą, jog Žemė pati generavo galingą vidinę termobranduolinę reakciją ir dalį mantijos paprasčiausiai „išspjovė“ į beorę erdvę.

Kiti mokslininkai yra linkę manyti, jog Žemės ir Tėjos medžiaga paprasčiausiai susimaišė, ir Žemėje dabar yra nežemiškos kilmės medžiagos. Tad nieko stebėtino, kad Mėnulio ir Žemės cheminės sudėtys labai panašios – abu kūnai turi ir Žemės, ir Tėjos fragmentų. Tačiau naujausi tyrimai verčia abejoti ir šiuo požiūriu.

Yra ir dar viena problema: jei šis modelis teisingas, Žemės dydžio planetos turėtų suktis greičiau nei vaizduojama modelyje. Matija Ćuk su kolegomis iš SETI instituto situaciją pradėjo analizuoti iš pagrindų ir modeliuodama susidūrimo situaciją pastebėjo, jog susidūrimo su Tėja (su už Marsą mažesniu planetoidu) metu Žemė turėjo suktis labai greitai.

Mokslininkės ir jos kolegų sukurtame vaizdiniame kompiuteriniame modelyje visi galai sueina. Mėnulis galėjo susiformuoti daugiausiai vien iš Žemės medžiagos, o greitai besisukanti proto-Žemė galėjo prarasti tam tikrą kampinės inercijos kiekį dėl sąveikos su Saule – tai ir paaiškina lėtesnį nei būtų galima tikėtis Žemės sukimosi greitį.

Vaizdo modelyje demonstruojama Žemė sukasi supergreitai – para čia trunka ne 24 val., o tik 2,3 valandos. Maždaug pusės Marso masės Tėja į Žemę bloškiasi maždaug 72 tūkst. km/val. greičiu ir susmenga veik iki pat Žemės branduolio, planetos paviršiuje išrausdama kolosalaus dydžio kiaurymę ir didžiulį kiekį medžiagos išmesdama į kosminę erdvę. Smūgio būta tokio galingo, jog didžioji dalis Tėjos medžiagos išgaravo (kaip ir dalis mūsų planetos), o geležinis Tėjos branduolys susijungė su Žemės branduoliu.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas