Mėsos perdirbėjai nesutaria dėl "be jokių E" ženklinimo

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

valstietis.lt

2011-05-23 14:48

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vėl posėdžiavo darbo grupė, sudaryta iš Žemės ūkio ir Sveikatos ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų bei verslo organizacijų atstovų. Ši grupė rengia pirminius pasiūlymus dėl išskirtinumą produktui suteikiančių nuorodų naudojimo gairių ir ieško būdų, kaip nedrausti žymėjimo, bet kartu ir neklaidinti vartotojų.

Šiame darbo grupės posėdyje produktų gamintojų asociacijos turėjo pateikti informaciją apie maisto priedų kiekius, kurie natūraliai susidaro gamybos proceso metu, bei pareikšti pageidavimus, kokius maisto priedus jie norėtų žymėti ant produktų.

Mėsos perdirbėjų asociacijai, kaip ir anksčiau, nepasisekė prieiti vieningo sutarimo. Dalis jos narių yra patenkinti esama žymėjimo tvarka ir siūlo nutraukti vartotojų klaidinimą, atsisakant žymėjimo „be jokių E“. Kiti siūlo leisti specialiai žymėti išsiskiriančius produktus ir patvirtinti tyrimų dokumentais, kad gaminant nebuvo dedama E priedų. Jų nuomone, darbo grupė turėtų įvertinti ir nustatyti normatyvus išskirtinės vertės produktams žymėti.

Pasak Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorės Irmos Pilypienės, lietuviai labai atsargiai žiūri į maisto priedus: tyrimų duomenimis, net 87 proc. apklaustųjų jie kelia didelį susirūpinimą, o tai gerokai viršija ES „susirūpinimo“ vidurkį.

„Mes, gamintojai, pasisakome už galimybę žymėti išsiskiriančius produktus“, – teigė I.Pilypienė. Pasak direktorės, nors šiuo metu populiariausias užrašas „be E“, bet vis dėlto kiekvienam gaminiui užrašas turėtų būti skirtingas. I.Pilypienė dar kartą pabrėžė, kad ne kas kitas, o pats gamintojas yra atsakingas už savo produktą ir jo gamybai naudojamas žaliavas.

Užgardų ir pagardų gamintojų asociacijos atstovės Zitos Čepulytės teigimu, jų gamintojai yra metę dideles pajėgas ir atlikę daugybę eksperimentų, kurdami išskirtinius gaminius, todėl norėtų išsaugoti žymėjimo galimybę. Jie nemato nieko blogo, jei toks žymėjimas padeda ieškančiam žmogui susiorientuoti produktų gausoje. Tačiau, anot jų, žymėti produktus užrašu „be jokių E“ yra nelogiška, geriau būtų „gamybos metu nepridėta“ ar „gamybos metu nededama“. Šiandien standartizuotų gaminių nebėra, kiekvienas gamintojas kuria savo receptūras, veikia savikontrolės sistema, taigi gamintojas ir prisiima visą atsakomybę dėl gaminio sudėties. Kontroliuojamas turėtų būti tik galutinis produktas, nustatant, ar vartotojas apgaudinėjamas su užrašais ar ne, tad visa esmė ir yra ta, kaip sugalvoti tokią kontrolės sistemą.

Posėdyje daug dėmesio buvo skirta klausimui, kaip atskirti natūraliai esančias ar gamybos metu natūraliai susidarančias medžiagas, identiškas E raide žymimiems maisto priedams, nuo gamybos metu pridedamų medžiagų. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, apklausęs visų ES šalių kolegas, konstatavo, kad niekur nėra nustatytų natūralių priedų kiekių normų, nes nežinoma, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, mėsos sudėtis gali labai skirtis ir dėl gyvulio užauginimo vietovės, ir nuo subrandinimo ar kitų savybių.

Straipsnio puslapiai:

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas