Migraciją vadinkime mobilumu

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Žinių radijas

2014-04-29 20:00

Lietuvius sugrįžti į Tėvynę paskatintų čia pasikeitęs psichologinis klimatas, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui. Tai rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vytis Čiubrinskas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad pasaulis globalus ir mobilumo jame tik daugės. Migraciją, anot profesoriaus, vadinkim mobilumu ir tada esą bus daug lengviau žiūrėti į šią problemą.

„Kelia optimizmą tai, kad domėjimasis Lietuva yra labai stiprus. Tas domėjimasis iš dalies lemtas to, kad apklausti buvo daugiausia aktyvūs, išsilavinę respondentai. Tyrimas taip pat parodė, kas ne kartą jau buvo pastebėta, jog atlyginimas tarp motyvų nurodomas trečioje vietoje, daug svarbiau yra psichologinis klimatas ir socialiniai dalykai, kurie dažnai ir neskatina grįžti. Ypač svarbūs darbdavių ir darbuotojų santykiai“.

Anot profesoriaus, čia labai svarbus yra dvigubos pilietybės klausimas.

„Išvykę svetur žmonės būna nepatenkinti, kai užregistruoja naujagimį ir jis automatiškai tampa tos šalies piliečiu. Tuomet prarandama Lietuvos pilietybė. Kita vertus, yra labai aiškūs ir socialiniai klausimai, kad ir tos pačios socialinės rūpybos aspektas. Ta vadinamoji socialinė pilietybė, taip pat lygių galimybių užtikrinimas. Mažam krašte yra akivaizdi vadinamoji švogerystė, kad negali pasiekti savo jėgomis to, ko norėtum. Ir tai labai kontrastuoja su kitais kraštais, kur karjerą lemia pačio žmogaus pastangos, o ne aplinka.

Ar pritartumėte nuomonei, kad iš esmės pakeisti ką nors valdžios, valstybinės politikos lygyje neįmanoma?

„Be abejo, pasaulis globalus ir mobilumo jame tik daugės. Migraciją vadinkim mobilumu ir tada bus daug lengviau žiūrėti į šią problemą, nes ypač ES erdvėje tas uždarbiavimas - grįžinėjimas yra įprastinis reiškinys. Kai dėl mobilumo skatinimo, atrodytų, kad mes eksportuojame darbo jėgą ir protus. Bet kita vertus, sienų neuždarysi. Žmonės visada judėjo iš kaimo į miestą, taip ir dabar iš mažos šalies juda į didesnes. Žmonių veržimosi nesustabdysi. O mobilumas yra kasdienybė,tai šiuolaikinio pasaulio veidas“, - sakė profesorius V. Čiubrinskas.

Tuo metu, ministro pirmininko patarėjas finansiniais klausimais Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad pajamų tarp ES valstybių skirtumai yra milžiniški ir tai veiksnys, kuris negali neveikti kai kurių žmonių apsisprendimo emigruoti ar laikinai išvažiuoti dirbti.

„Kita vertus, svarbūs psichologiniai - socialiniai veiksniai. Tai ne mažiau svarbu, negu fiskalinė, monetarinė ar kitokia politika. Problema ta, kad mūsų politikai neįpratę valdyti tų vadinamųjų minkštųjų psichologinių - socialinių veiksnių. Kol kas didesnis dėmesys skiriamas ekonomikos plėtrai. Prieš krizę ta plėtra nebuvo stabili. Dėl to kilo nemažai problemų. Dabar daugiau dėmesio skiriama tai tvariai plėtrai, tačiau daug žmonių jau išvažiavo, trūksta darbuotojų, todėl ir ta ekonominė plėtra ribota“.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas