Milijonai keliavę į „MG Baltic“ kišenę per viešuosius pirkimus išryškina problemas

(Puslapis 1 iš 5)


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

Viktorija Chockevičiūtė

2018-05-15 18:25

Paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie „MG Baltic“ koncerną, neteisėtais būdais pasitelkiant politikus, valstybės tarnautojus siekiant verslui palankių sprendimų, išryškino problemas viešuosiuose pirkimuose. Milijonų vertės konkursai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, o viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovai pasakoja apie įprastas verslų schemas.

VSD pažymoje didelis dėmesys skirtas „MG Baltic“ koncernui priklausančiai statybų bendrovei UAB „Mitnija“ ir daugybei laimėtų konkursų Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse, Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo bei Teisingumo ministerijoms.

Štai VSD ataskaita rašo, kad bendrovės „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ laimėjo daug didelės vertės konkursų „Lietuvos geležinkeliuose“, „Rail Baltica“ projekte. „Baigiantis susisiekimo ministro (užtušuota) kadencijai, „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ pasirašė su LG tris rangos darbų sutartis, kurių vertė beveik 330 mln. Litų“, – rašoma ataskaitoje.

Išskiriama ir tai, kad dėl didelio kiekio neigiamos informacijos apie „Lietuvos geležinkelius“, 2010 m. saus5 buvo sudaryta neskelbiamų supaprastintų derybų būdu sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės ir „LNK“ – 810 tūkst. litų vertės, siekiant mažinti neigiamos informacijos kiekį.

Pažymima, kad bendrovės „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ „Lietuvos geležinkelių“ konkursus laimėjo tik 2013 metais, tačiau didelė jų apimtis leido šioms įmonėms užsitikrinti veiklos pajamas iki 2016 metų.

VSD pažymoje toliau rašoma, kad 2016 m. „Mitnijai“ ir jos partnerei „Kauno tiltai“ baigus didelės vertės „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros statybos darbus, „MG Baltic“ atstovai pradėjo daugiau domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos projektais. Itin domino kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projektas.

„MG ir (užtušuota) atstovų sukurta veikimo schema transporto sektoriuje buvo itin efektyvi ir leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas“, – rašoma VSD pažymoje.

Dėmesys skirtas ir Teisingumo ministerijai pavaldžiose įmonėse vykusiems statybų ir IT projektams. VSD pažymoje taip pat išskiriami stambių gydymo įstaigų (universitetinių ligoninių pastatų – Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto Lietuvos sveikatos ir mokslų universiteto) ir mokslo slėnių projektai.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas