Minimalios algos idėjų labirintas: skirti pagal savivaldybes, sektorius ar amžių?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Viktorija Chockevičiūtė

2017-09-12 15:07

Prasidėjus svarstymams, kiek ateinančiais metais galėtų didėti minimali mėnesio alga (MMA), kaip iš gausybės rago pasipylė siūlymai, jog minimali alga neturėtų būti visiems vienoda.

Pagrindinė priežastis, kodėl pradėta diskutuoti apie skirtingą MMA taikymą ta, jog manoma, kad visoje šalyje pakėlus MMA nuo 380 iki 400 Eur, ne visiems regionuose esantiems verslams pavyktų išsilaikyti. Šiuo metu viešojoje erdvėje sklando trys idėjos: minimalią algą nustatyti pagal savivaldybes, pagal sektorius arba pagal amžių.

G. Nausėda: savivaldybėms reikia daugiau svertų

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pasisako už minimalios algos nustatymą pagal savivaldybes. Pasak jo, taip savivaldybių tarybos įgytų dar vieną ekonominės politikos svertą, kurių šiuo metu labai trūksta siekiant ekonominio proveržio.

„Jei baiminamės, kad kažkas kažkur nustatys 50–60 Eur MMA, galima nuspręsti, kad minimalios algos „grindis“ nustato Vyriausybė. Tada nuo nustatyto absoliutaus minimumo būtų galima atsispirti – galėtų likti net tie patys 380 Eur ar siūlomi 400 Eur, bet visos savivaldybės turėtų atsižvelgti į savo konkrečią ekonominę finansinę situaciją, investicijų pritraukimo galimybes, gyventojų nuomonę ir pagal tai diferencijuoti MMA.

Nuolat sakome, kad regionai neaktyvūs, yra kelių greičių Lietuvos, savivaldybės neįgalios. Tai čia būtų suteikiama daugiau svertų. Be to, galima išvengti tų pastabų, kad pakėlus MMA Jurbarke ar Balbieriškyje teks atleidinėti darbuotojus ir pan. Pavyzdžiui, jei savivaldybėje dominuoja smulkus verslas, kuriam sunku išsilaikyti, tada MMA prilaikomas, kad verslas galėtų egzistuoti, kur sekasi geriau – MMA keliama“, – svarsto G. Nausėda.

Jo nuomone, tai priverstų konkuruoti ir savivaldybių merus. Pavyzdžiui, tikėtina, kad daug geriau rinkėjai vertintų tą merą, kurio valdymo laikotarpiu MMA buvo pakelta nei tą, kuriam vadovaujant alga savivaldybėje nedidėjo. Ekonomisto nuomone, konkurencija šiuo metu matyti tik tarp Vilniaus ir Kauno ir tai padeda šiems miestams judėti į priekį.

„Aišku reikia ir daugiau dalykų daryti. Pirmiausia reikia suinteresuoti savivaldybes investicijų atėjimu ir verslo skatinimu. Dabar būna taip, kad kuo mažiau surenka pajamų tuo didesnę dotaciją gauna ir atvirkščiai, tai neskatina savivaldybių dirbti efektyviau“, – prideda jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis tokiam siūlymui turi pastabą – gali prasidėti manipuliacijos. Mat įmonės gali įsigudrinti registruoti savo verslus toje savivaldybėje, kur alga nustatyta mažesnė.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

„Sodra“ pristatė naujovę: jau galima sužinoti savo pensiją

„Sodra“ kiekvienam gyventojui asmeniškai parengė informaciją, kuri leis matyti, kokį stažą darbuotojas yra įgijęs ir kiek taškų sukaupęs, nuo kurių priklausys jo būsimos pensijos dydis. Kiekvienas dirbantysis, dar net ...

Pakibęs minimalios algos didinimo klausimas: ar tikrai 420 eurų sunaikintų verslus?

Kaip tik reikia tartis dėl minimalios algos, taip kyla ginčai. Darbuotojų atstovai nori daugiau, o darbdaviai teigia, kad bet koks padidinimas vers atleisti žmones, uždaryti verslus. Tokių ginčų apsuptyje vis dažniau eskaluojamas klausimas, ar ...

Nuo liepos – naujas mokestis turistams

Nuo kito mėnesio Vilniuje įsigalioja miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos. Tkinama, kad nuo liepos 1-osios sostinėje apsistojusių turistų sumokama rinkliava padės miestui gerinti turizmo infrastruktūrą ir stiprinti Vilniaus tarptautinį ...

Sodybų tuštėjimo metas: kodėl lietuvių nebevilioja ant ežero kranto pūpsantys namai?

Nuosava sodyba, o jei dar ir ant ežero kranto – tikra lietuvio svajonė. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi, kad sodybas parduoti darosi vis sunkiau net ir ežeringuose bei vaizdinguose kraštuose. „Inreal“ ...

Nurodė 3 populiariausius mikrorajonus Vilniuje: butą parduos keliskart greičiau

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia ...

Ginčuose išsigimstanti mokesčių reforma: nuo valdžios fokusų ekonomistams svyra rankos

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su ...

Po darbuotojų skundų prabilo „Achemos“ vadovybė: kreipėmės į premjerą ir ministrus

Darbuotojams pranešus apie planus piketuoti, AB „Achema“ kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, Ūkio, Energetikos, Finansų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas bei kitas atsakingas valstybines institucijas. „Achema“ ...

Šešios „Lidl“ parduotuvės vasarą dirbs ilgiau

Nuo pirmadienio, birželio 18 d., iki pat rugsėjo šešios „Lidl“ parduotuvės, esančios arti Lietuvos gyventojų pamėgtų kurortinių vietų ir kelionių krypčių, kasdien dirbs ilgiau nei įprastai – nuo 8 iki 23 val. Pagal ...

Perspėja emigravusius: dėl šio mokesčio gali tekti susimokėti tūkstantinę sumą

Iš Lietuvos į kitas Europos šalis emigravę lietuviai, sumanę apsidrausti sveikatą dviejose šalyse, patys sau gali paspęsti spąstus. Nekreipdami dėmesio į tai, kad mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas reikia tik ...

Ištyrė alkoholio vartojimą Lietuvoje: atskleidė, kaip atrodo girtaujantis asmuo

Vilniaus universiteto mokslininkai antrus metus iš eilės tiria alkoholio vartojimą Lietuvoje. Nors suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, vis dar egzistuoja tam tikra grupelė žmonių, kurie išgeria net daugiau nei ketvirtadalį visų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas