Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-09-22 17:18

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio spiralę, kuri nėra laimę ir sėkmę nešantis ženklas.

Anksčiau vertinant bendrą šalies atlyginimų augimą būdavo nurodyta, kad didelę įtaką padarė augantis minimalus atlyginimas. Jo efektas persirito per visus sektorius – didėjo MMA, auga paslaugų ir prekių kainos, atlyginimų augimas pasiekė ir didesnes pajamas gaunančiuosius.

Tačiau MMA didinimas gali ne tik neigiamai paveikti smulkiuosius regiono verslininkus, bet ir visai Lietuvos ekonomikai paspęsti spąstus.

Lietuvos konkurencingumas pakibo ant plauko?

DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad keliant minimalią algą svarbu apsvarstyti daugybę aspektų. Nors tiesioginio MMA poveikio uždirbantiesiems daugiau nėra, nes kiekvienas asmuo derasi su darbdaviu individualiai, yra netiesioginis poveikis.

„Padidinus MMA padidėja tų žmonių perkamoji galia, jie daugiau pradeda išleisti prekėms ir paslaugoms, didina paklausą, atsiranda spaudimas didėti kainoms ir kylančios kainos verčia eiti pas darbdavius ir prašyti didesnio atlyginimo. Tai ta logikos grandinė veikia. Jei ji sukasi daug kartų ir sukuria masinį efektą, įsisuka darbo užmokesčio – infliacijos spiralė, o tai sunkiai sustabdomas reiškinys. Kada kyla kainos, reikalaujama kelti algas, keliant algas auga darbdavių kaštai, jie priversti kelti kainas, nes nori išsaugoti savo pelno maržas, o kai kurie nebeturi tos galimybės nedaryti, nes pelno maržos yra labai nedidelės.

Toks procesas labai nepalankus Lietuvai ir jos konkurencingumui Europos kontekste. Kyla atlyginimai ne dėl to, kad gerėja darbuotojų kompetencijos, o kyla tiesiog – be konkrečios fundamentalios priežasties, dėl kylančių kainų. Tokiu atveju mūsų eksportuotojai paranda konkurencingumą lyginant su kitų šalių, nes didėja jų darbo kaštai ir produkcijos kainos, o ne našumas“, – svarsto ekonomistė.

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas taip pat komentuoja apie Lietuvoje matomą darbo užmokesčio – infliacijos spiralę, kuri skatina kelti ir algas, ir kainas tuo pačiu.

Be to, nereikėtų pamiršti ir valdžios tikslų didinti nepamokestinamąjį pajamų dydį. Jį susiejus su MMA, o vėliau pakėlus MMA automatiškai dar labiau padidės NPD.

„Tai būtų didelis impulsas mažesnes pajamas gaunantiems ir, aišku, tai dar labiau didintų vartojimą ir neišvengiamai infliaciją. Augant pajamoms augtų ir infliacija“, – nurodo R. Grajauskas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

„Sodra“ paaiškino, kokias išmokas gausime po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų ...

Bendrovė iš Novergijos kursis Lietuvoje ir įdarbins 250 žmonių

 Norvegijos bendrovė „Yara International“, viena didžiausių trąšų tiekėjų pasaulyje, ką tik paskelbė planuojanti Vilniuje atidaryti kol kas vienintelį pasaulyje tokio tipo transporto ir logistikos operacijų centrą, atsakingą ...

Ekonomika gerėja, gyventojų skaičius Lietuvoje nedidėja. Kodėl?

 Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių ...

Paaiškino, kur jaunos šeimos galės gauti paramą būstui ir kokio dydžio

 Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Socialinės apsaugos ir ...

NT rinkos apžvalga: rezultatai vieni geriausių per 10 metų

 2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 ...

Pasirodė naujas reitingas: Lietuva – trečia pasaulyje

 Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už ...

Savartynų vadovai neigia premjero įtarimus dėl šiukšlių deginimo

 Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų ...

A. Veryga apie vaistų pertvarką: „skandinavai taupydami nenugydo savo pacientų“

 Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik ...

Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiamu laiku: pelnosi nuo studento iki taksisto

 Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse apstu su Lietuvos įstatymais prasilenkiančių pasiūlymų. Šįkart kalbame apie galimybę įsigyti alkoholio po to, kai parduotuvėse oficialiai jis yra nebeparduodamas. Daug tokių ...

Ryškėja nauja tendencija renkantis butą: dėl to pasiryžta mokėti ir brangiau

 Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas