Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-09-22 17:18

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio spiralę, kuri nėra laimę ir sėkmę nešantis ženklas.

Anksčiau vertinant bendrą šalies atlyginimų augimą būdavo nurodyta, kad didelę įtaką padarė augantis minimalus atlyginimas. Jo efektas persirito per visus sektorius – didėjo MMA, auga paslaugų ir prekių kainos, atlyginimų augimas pasiekė ir didesnes pajamas gaunančiuosius.

Tačiau MMA didinimas gali ne tik neigiamai paveikti smulkiuosius regiono verslininkus, bet ir visai Lietuvos ekonomikai paspęsti spąstus.

Lietuvos konkurencingumas pakibo ant plauko?

DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad keliant minimalią algą svarbu apsvarstyti daugybę aspektų. Nors tiesioginio MMA poveikio uždirbantiesiems daugiau nėra, nes kiekvienas asmuo derasi su darbdaviu individualiai, yra netiesioginis poveikis.

„Padidinus MMA padidėja tų žmonių perkamoji galia, jie daugiau pradeda išleisti prekėms ir paslaugoms, didina paklausą, atsiranda spaudimas didėti kainoms ir kylančios kainos verčia eiti pas darbdavius ir prašyti didesnio atlyginimo. Tai ta logikos grandinė veikia. Jei ji sukasi daug kartų ir sukuria masinį efektą, įsisuka darbo užmokesčio – infliacijos spiralė, o tai sunkiai sustabdomas reiškinys. Kada kyla kainos, reikalaujama kelti algas, keliant algas auga darbdavių kaštai, jie priversti kelti kainas, nes nori išsaugoti savo pelno maržas, o kai kurie nebeturi tos galimybės nedaryti, nes pelno maržos yra labai nedidelės.

Toks procesas labai nepalankus Lietuvai ir jos konkurencingumui Europos kontekste. Kyla atlyginimai ne dėl to, kad gerėja darbuotojų kompetencijos, o kyla tiesiog – be konkrečios fundamentalios priežasties, dėl kylančių kainų. Tokiu atveju mūsų eksportuotojai paranda konkurencingumą lyginant su kitų šalių, nes didėja jų darbo kaštai ir produkcijos kainos, o ne našumas“, – svarsto ekonomistė.

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas taip pat komentuoja apie Lietuvoje matomą darbo užmokesčio – infliacijos spiralę, kuri skatina kelti ir algas, ir kainas tuo pačiu.

Be to, nereikėtų pamiršti ir valdžios tikslų didinti nepamokestinamąjį pajamų dydį. Jį susiejus su MMA, o vėliau pakėlus MMA automatiškai dar labiau padidės NPD.

„Tai būtų didelis impulsas mažesnes pajamas gaunantiems ir, aišku, tai dar labiau didintų vartojimą ir neišvengiamai infliaciją. Augant pajamoms augtų ir infliacija“, – nurodo R. Grajauskas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

Darbuotojų trūkumą skaičiuoja tūkstančiais: įkliuvome į spąstus

 Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto ...

Pigių degalų laikas jau praeityje: kiek šiemet brangs kuras?

 Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas