Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

(Puslapis 2 iš 2)

Aušra Šneiderytė

2017-04-19 15:16

Ne maisto reikmėms skiriamos išlaidos apskaičiuotos pagal mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių vartojimo statistiką. Į pusantro šimto nesiekiančią sumą įeina rūbai ir avalynė, mokesčiai už būstą, vandenį, elektrą ir kitas komunalines paslaugas, išlaidos kasdienei būsto ir sveikatos priežiūrai, transportui.

Paklausta, ar žmogui turėtų likti pinigų švietimui, kultūrai ir pramogoms, J. Navickė sako, kad krepšelis iš principo atspindi minimaliausius poreikius. „Ta ne maisto dalis apskaičiuota ištyrus vartojimo rodiklius žmonių, kurie gyvena labai kukliai ir visoms reikmėms išleidžia minimalią sumą. Tie žmonės kultūrai, švietimui beveik neskiria lėšų. Gal renkasi nemokamus kultūros renginius ir panašiai. Tai yra tai, ką mums rodo statistiniai tyrimai, kaip gyvena žmonės. Tokių žmonių yra apie 11-14 procentų“, – sako mokslininkė.

Ieško būdo užtikrinti minimalias pajamas

Kol kas nėra nuspręsta, kaip bus užtikrinta, kad žmogus gautų minimalių poreikių krepšelį atitinkančias pajamas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu derina vizijas.

J. Navickė sako, kad yra du keliai. „Galima tiesiog didinti išmokas, tačiau tai būtų brangu. Būtų naivu tikėtis, kad staiga pinigų tam atsirastų. Kitas kelias – leisti žmonėms, paramos gavėjams, užsidirbti papildomų pajamų iš darbinės veiklos, nemažinant išmokų. Kitose valstybėse šis kelias išbandytas. Tuo metu Lietuvoje paramos gavėjams paskatos dirbti yra labai mažos. Nes uždirbant papildomą eurą tuo euru mažinama paramos išmoka. Taigi vienas iš būdų būtų leisti jiems papildomai užsidirbti. O tiems, kurie nedarbingi, valstybė turėtų užtikrinti, kad jų minimalūs poreikiai būtų patenkinti kitais būdais. Tai galima daryti ir per ne pinigines išmokas, paslaugas, kompensacijas“, – aiškina mokslininkė.

Straipsnio puslapiai:

- Aušra Šneiderytė

Close

Mokytojų atlyginimų atspindžiai Lietuvoje – kai vidurkis siekia vos 400 eurų

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad ...

Ko labiausiai baiminasi naujo būsto ieškantys gyventojai?

 Naują būstą įsigyti norintys gyventojai labiausiai nerimauja dėl prastos nekilnojamo turto statybų kokybės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas. Prastą namo ...

„Revoliucija“ jau čia: kokias galimybes turi Lietuva?

 Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, ...

Mokomės iš Japonijos: atskleidė paslaptį, kaip sulaukti 100 metų

 Kad ir kaip ironiškai skambėtų, gyvename laikais, kai ilga gyvenimo trukmė daugeliui išsivysčiusių šalių tapo kone prakeiksmu. Senstančiai visuomenei daug kainuoja ne tik pensinio amžiaus piliečių išlaikymas, bet ...

„Sodra“ siunčia gerą žinią apie išmokas

 Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie ...

Lietuva – penketuke: pigios darbo jėgos šalimi Lietuvos nepavadinsi

 Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o ...

Pensijų realybė: dabartiniai pensininkai vos išgyvena, o ateities nieko nedaro?

 Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to ...

Kainos auga: ar pieno produktai ir toliau lyderiaus tarp brangstančių prekių?

 Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas ...

VMI Mokesčių informacijos centras keliasi į naują pastatą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iškelia Mokesčių informacijos centrą iš senojo biuro Šermukšnių gatvėje į modernų verslo centrą „City“, Žalgirio g. 90. Nuomos sutartis su investicijų į nekilnojamąjį ...

Paskelbė Europos statistiką: Lietuva – penketuke dėl vieno rodiklio

 Net trečdalis iš visų namų ūkių Europoje 2016 m. susidėjo vos iš vieno žmogaus, rodo rugsėjo mėnesį paskelbti Eurostato duomenys. Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas