Mintys po „Snoro“

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2011-11-29 13:53

Prieš dvi savaites kalbėjau, kaip dėl centrinių bankų vykdomos nepadengtų pinigų emisijos žmonėms labai sunku pasirinkti valiutą, kuria būtų saugu taupyti. Ketinau plėtoti temą apie taupymą ir kalbėti apie komercinius bankus. Nes lygiai taip pat, kaip žmonės domisi kokia valiuta taupyti, lygiai taip jie klausia, kuriame banke laikyti pinigus. Norėjau supeikti valdžios sprendimu veikiančią dalinių rezervų sistemą. Daug kas žino, o kai kam gal ir naujiena, kad jei pasidedame pinigų į atsiskaitomąją sąskaitą, komercinis bankas privalo rezervuoti tik 4 procentus šių lėšų, o kitus gali paskolinti. Taip per dalinius rezervus pinigų kiekis Lietuvoje yra padauginamas net 4 kartus. Daliniai rezervai sukelia daugybę neigiamų pasekmių ir šiuolaikinį pasaulį paverčia labai „nedraugišku“ norintiems taupyti.

„Snoro“ tragedija pakoregavo planus atskleisti visame pasaulyje veikiančią ir taupymui nepalankią dalinių rezervų sistemą, nes kam rūpi pasaulinio masto sisteminės ydos, kai reikia spręsti konkrečią problemą? Deja, kalbėti apie konkretų „Snoro“ atvejį irgi būtų neatsakinga, nes viešai pateikiama informacija yra labai skurdi, jos praktiškai nėra. Teiginys, kad bankui ne gripas, o jau vėžys, deja, neperteikia finansinės informacijos. Ji pasako tik viena – drebėk, žmogau. Juolab kad iš oficialių lūpų kasdien sklinda vis nauja ir vis kitokia žinia – tai grobstymas, tai piramidė, tai tiesiog „skylė“. Pastaroji gali rastis ir dėl dalinių rezervų, ir dėl grobstymo, ir dėl pačios apskaitos, ypač jei itin konservatyviai įvertinami turimi aktyvai. Iš esmės mes nieko nežinome apie „Snoro“ „vidurius“, kas gi ten įvyko. Pavyzdžiui, kokia dalis iš trūkstamų 3,4 mlrd. litų yra dėl grobstymo, kuri – dėl apskaitos niuansų, o kuri – dėl dalinių rezervų?

Laukdami atsakymų į šiuos klausimus pasidarykime tarpines ekonomikos politikos pamokas. Noriu sugrįžti prie grynųjų pinigų temos ir brandintų sprendimų apriboti atsiskaitymus grynais. Nors valdžios siekiai mažinti šešėlį yra sveikintini, grynųjų ribojimas, kaip priemonė tam, yra ir abejotina, ir pavojinga. Nežinome, kokia dalimi, bet „Snoro“ problemos mastas būtų žymiai didesnis, jei būtų apribotos galimybės naudoti atsiskaitymams grynuosius, kaip kad yra užsimojusi padaryti Vyriausybė. Šiandieninėje šviesoje perspėjimai apie grynųjų „subankinimo“ žalą nebeatrodo vien sausa teorija. Jei valdžia iš tikro rūpinasi žmonių lėšų saugumu ir bankų sistemos sveikata, ketinimus suvaržyti grynųjų pinigų naudojimą ji tiesiog turėtų išmesti į šiukšles.

Analogiškai, visai kitaip po „Snoro“ skeptikams turi atrodyti ir pasaugos indėlių galimybė. Šie indėliai, skirtingai nuo einamųjų, nėra perskolinami ir juose pinigai guli tarsi seife. Primenu, kad pasaugos indėliai buvo įteisinti 1998 m., tačiau panaikinti kartu su naujuoju Civiliniu kodeksu. Jei ši galimybė vis dar egzistuotų, ar nebūtų taip, kad „Snoro“ pamokyti šį pasaugos indėlį rinktųsi, pavyzdžiui, notarai ar antstoliai, kurių sąskaitose laikinai atsiduria kreditorių pinigai ir kuriems reikia ypatingo saugumo?

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas