Mirė Jelena Bonner


AFP/SCANPIX nuotr.

Atnaujinta:2011-06-19 10:58

Ekonomika.lt

2011-06-19 10:33

Penktadienį Bostone (JAV) po sunkios ligos mirė žymi žmogaus teisių gynėja ir visuomenės veikėja akademiko Sacharovo našlė Jelena Bonner. Apie tai radijas „Svoboda“ („Laisvė“ – ek.lt) pranešė žmogaus teisių gynėjas Pavelas Litvinovas ir Piotro Grigorenkos fondas.

Jelena Grigorjev na Bonner (g. 1923 m. vasario 15 d. Merve, Turkmėnijos SSR) – buvusios Sovietų Sąjungos ir Rusijos visuomenės veikėja, žmogaus teisių gynėja, disidentė, publicistė. Iš pradžių jos vardas buvo Lusika Alichanova.

J. Bonner užaugino du vaikus – dukterį Tatjaną (g. 1950 m.) ir sūnų Aleksejų (g. 1956 m.). Su jų tėvu, Ivanu Semionovu, išsiskyrė 1965 metais.

Nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio iki 8-ojo dešimtmečio pradžios važinėdavo į teisminius procesus prieš disidentus. Vienoje tokioje išvykoje į Kalugą (B. Vailio – R. Pimenovo procesas) susipažino su akademiku A. Sacharovu. 1972 m. už jo ištekėjo.

Dalyvavo perduodant E. Kuznecovo dienoraščius į Vakarus, 1973 m. ne kartą buvo tardoma pagal šią bylą. Maždaug nuo tuo pačiu laikotarpiu įsteigė pagalbos vaikams, kurių tėvai įkalinti, fondą, jam paskyrusi A. Sacharovo ghautą Čino del Dukos premiją.

Jelena Bonner atstovavo A. Sacharovui Nobelio taikos premijos įteikimo metu 1975 m. Osle.

Kartu su A. Sacharovu išvažiavo į tremtį Gorkio mieste (1980 m.). 1984 m. Gorkyje buvo nuteista pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d. (sovietionės visuomeninės ir valstybinės santvarkos šmeižimas), bausmę atliko vyro bausmės atlikimo vietoje Gorkyje.

1987 m. kartu su vyru grįžusi į Maskvą, tiesiogiai dalyvavo kuriant tokius klubus kaip „Memorialas“, „Maskvos tribūna“, nuo 1997 m. buvo iniciatyvinės grupės „Obščeje deistvije“ („Bendra veikla“), sukurtos 7–8-ojo dešimtmečio disidentų ir aktyviai veikiančių žmogaus teisių organizacijų, narė.

Jelena Bonner – viena iš dokumentinio filmo „Jie rinkosi laisvę“ dalyvių. 2008 metais pasmerkė Rusijos veiksmus ginkluotame konflikte Pietų Osetijoje.

Ji nevengė sakyti į akis tiesos žodį nei Rusijos vadams, nei kur kas demokratiškesnių šalių vadovams ir politikams.

„Negalima nusileisti ir aukoti žmogaus teisių nei vardan naftos ar dujų, nei remiantis bankų krizės pretekstu. Jos yra viso pasaulio ir jo civilizacijos pagrindas“, – kalbėjo J. Bonner 2008 m. gruodžio 18 d. Europos parlamente, kritikuodama ES politikus dėl principingumo stokos.

2010 m. kovo 10 d. pirmoji pasirašė Rusijos opozicijos kreipimąsi į Rusijos piliečius „Putinas privalo išeiti“.

2010 m. kovo 22 d. graniach.ru parašė komentarą „Apie Mokslų akademiją“, kurio pagrindinė mintis – „Rusijos Mokslų akademiją... būtina skubiai išvaikyti...“.Jame ragino Mokslų akademiją palikti be administracinių ir ūkinių funkcijų.

 

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas