Mirštantis Europos bankų modelis

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Gene‘as Frieda / Project-syndicate.org

2011-11-07 12:35

Europos vadovai dar turi suprasti, kad senasis bankų veiklos modelis jau atgyveno ir kliovimasis privataus sektoriaus svertais atkuriant valstybių ir bankų balansus pasmerktas žlugti.

Prabėgus dvejiems krizės metams valdžios atstovai teisingai nustatė keturias esmines problemas. Tai – valstybių skola, bankų kapitalas, Graikijos bankroto rizika ir auganti pinigų stoka. Tačiau jie dar turi sutarti dėl šių problemų priežasties ir galimo jų poveikio. Norint išspręsti šias problemas būtina suvokti, kad dabartinis Europos bankų veiklos modelis paseno.

Euro zona pervertino bankus (aktyvai siekia 325 proc. BVP), kurie turi daug finansinių svertų (15 didžiausių bankų finansinis svertas yra 28,9 karto didesnis nei jų akcijų kapitalas). Jie taip pat priklausomi nuo daugybės vertybinių popierių pardavimo, kurių vertė siekia 4,9 trln. eurų (27 proc. visų euro zonos paskolų).

Per artimiausius dvejus metus ši suma turėtų dar padidėti 660 mlrd. eurų, kurie bus skirti mažo pelningumo aktyvams finansuoti. „Barclays Capital“ duomenimis, 15 didžiausių bankų nuo 1998 iki 2007 metų padidino savo pajamas iš akcijų 58 proc., o 90 proc. pajamų buvo gauta iš didesnių finansinių svertų. Nuo to laiko visos šios pajamos dingo.

Bankų modelio gyvybingumas priklauso nuo didelio kiekio pigių finansinių svertų, kuriuos palaiko numanoma vyriausybių parama. Nors finansiniai svertai per recesiją paprastai tampa nepakankami ir brangūs, šiuo metu smunkantis pasitikėjimas valstybių skolos vertybiniais popieriais didina ir kapitalo kainą. Vyriausybių skolinimosi kaina, kuri sutvirtina bankų kapitalą, paprastai taip pat krinta recesijos metu.

Tačiau nuo rizikos nepriklausomoms normoms išaugus šešis kartus per pastaruosius dvejus metus, bankų akcijų ir skolos kaina dažnai pasiekia tokią ribą, kurios investuotojai vengia. Tada niekam neturėtų būti keista, kad investuotojai nenori rekapitalizacijos ar, kitaip tariant, skolinti euro zonos bankams.

Didesnio lygio bankų kapitalo reikia dėl dviejų priežasčių. Pirma, panašu, kad ekonomikos augimas bus kur kas mažesnis nei tikėtasi, o tai reiškia, jog reikės sukurti kapitalo barjerus.

Liepą Europos bankų valdybos streso testų scenarijus šiandien atrodo įtikinamai. Jei tradicinė aktyvų kokybės svarba būtų vienintelė euro zonos bankų problema, rekapitalizacija atkurtų investuotojų pasitikėjimą, iš naujo atsivertų skolos vertybinių popierių rinka ir bankams pavyktų kaupti kapitalą kur kas pigiau. Taip šiuo metu nevyksta, nes problema yra ekonomikos augimas.

Antra, euro zonos bankams greitai prireiks didesnių kapitalo pakankamumo rodiklių, kad galėtų padengti didesnę riziką. Besivystančių rinkų bankai dėl panašios priežasties paprastai turi didesnius kapitalo rezervus. Kadangi verslo ir kreditų ciklai ten yra dažnesni ir labiau kraštutiniai, dėl realios valiutų krizės euro zonoje tikimybės didžiuliai sąskaitų balansai tampa nepakeliami ir kartu pasenę. Didesnių kapitalo proporcijų reikia šiandien, o nesant patikimam valstybių apsaugos tinklui, jų reikės ir ateityje.

Straipsnio puslapiai:

- Gene‘as Frieda

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas