Misijos „Mars500“ įgulą buvo apėmęs žiemos miegas?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2013-01-08 11:42

Nuo išorinio pasaulio izoliuotame bunkeryje praleistos 520 dienų gal ir atrodo kaip neeilinis ir pakankamai smagus nuotykis. Tačiau pirmieji imitacinės skrydžio į Marsą misijos „Mars500“ mokslinių tyrimų rezultatai byloja, kad misijos įgulai tas nuotykis buvo ne toks jau ir saldus.

Nors „kosmonautai“ mediena iškaltame „erdvėlaivyje“ turėjo visokiausių pramogų (pradedant sporto inventoriumi, baigiant kompiuteriniais žaidimais ir net kalėdinio židinio muliažu), savanorių šešetui imitacinėje kelionėje į Marsą ir atgal teko išnaudoti didžiulius kantrybės rezervus. Paaiškėjo, kad tokia kelionė buvo neįtikėtinai nuobodi. Raktiniu žodžiu misijoje tapo veiksmažodis „sėdėti“ – tai yra dažniausia „veikla“, kurios per tas 520 dienų modulyje ėmėsi įgulos nariai.

Kosminės biomedicinos mokslininkai mokslo tyrimų žurnaluose publikuoja pirmuosius straipsnius apie „Mars500“, kurioje savanoriškai dalyvavo trys rusai ir po vieną kiną, prancūzą bei italą. 17 mėnesių trukęs išbandymas – beprecedentis mokslo tyrimų istorijoje (tiek žemėje, tiek komose). Jo esmė – išsiaiškinti, kaip žmogaus organizmas ir psichika įveiks ilgalaikės izoliacijos iššūkį, „pagardintą“ uždaros erdvės, sutrikdytų cirkadinių organizmo ritmų ir kitais „prieskoniais“. Kaip paaiškėjo, viena didžiausių problemų įgulos nariams – hipokinezė (fizinio aktyvumo stoka).

Fizinio aktyvumo stoka misijos pabaigai artėjant tik augo. Ypač ryškiai fizinis įgulos narių aktyvumas krito per pirmuosius tris misijos mėnesius. Vadinamasis „aktyvusis būdravimas“ slopo ir kitus 13 mėnesių. Per paskutiniąsias 20 misijos dienų įgulos būdravimui ir aktyviai fizinei veiklai skiriamos laiko sąnaudos staiga smarkiai išaugo, o miegui ir poilsiui skirtas laikas dramatiškai sutrumpėjo. Nors tuo metu specialių užduočių tiriamieji beveik nebeturėjo, jie pasyvumo atsikratė kažkaip savaime. Pagrindinė priežastis – jie žinojo, kad netrukus misija baigsis ir jie „sugrįš į Žemę“ (išeis į laisvę).

Misijos pradžioje įgulos nariai susidūrė su miego problemomis, tačiau antroje tariamos kelionės pusėje jie išsiilsėjo daugiau nei pakankamai: antroje misijos pusėje („grįžtant į Žemę“) vyrai išmiegojo 673 valandomis daugiau nei pirmoje pusėje („skrendant į Marsą“). Tiesa, tas miegas buvo nereguliarus – apie tai byloja ir tiriamųjų asmeninės pastabos, ir prie riešų pritvirtinti tam tikrų organizmo parametrų davikliai. Anot tyrimo autorių, tai gali būti susiję su cirkadinių organizmo ritmų sutrikimu.

Ši informacija yra įdomi ir vertinga ateities kosmoso keliautojams. Ji byloja, jog net ir tais atvejais, kai žmonės gali reguliuoti apšvietimą patalpose (šviesą ir tamsą) ir fizinį aktyvumą, egzistuoja dar ir kažkokie Žemės dienos/nakties vidiniai organizmo ritmai, kurių kitoje aplinkoje (erdvėlaivyje) atkartoti ar reguliuoti negalime.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas