Miško turime pakankamai, bet neišnaudojame jo išteklių

(Puslapis 1 iš 5)


Eltos nuotr.

valstietis.lt

2012-05-10 11:22

 Lietuvos miškingumas pastaraisiais dešimtmečiais nuolat didėja ir prilygsta Europos vidurkiui. Šiuo metu miškai užima 33,2 proc. mūsų šalies teritorijos (tarkim, 1948 m. užėmė tik 19,7 proc.), tačiau miškingumą norima padidinti iki 35 proc. Šio tikslo siekiama dirvonuojančių žemių savininkus aktyviai skatinant įveisti naujus miškus ir mokant jiems ES išmokas. Atsižvelgiant į medžių rūšį ir žemės derlingumą, pirmoji išmoka siekia nuo 16 iki 5 tūkst. Lt už hektarą. Vėliau kasmet už hektaro įveisto miško priežiūrą mokama 1,3–2,2 tūkst. Lt. Tad taip užsidirbti susigundo vis daugiau ne tik ūkininkų, bet ir miestiečių. Net kuriasi bendrovės, kurios supirkinėja žemės sklypus, kad vėliau juose įveistų mišką.

Šiais metais norinčiųjų sodinti mišką paraiškų jau gauta daugiau, nei tam skirta pinigų, todėl Žemės ūkio ministerija planuoja patvirtinti papildomų lėšų skyrimą. Štai žemės ūkio paskirties žemę apželdinti mišku pageidauja 436 jos savininkai. Už tai jiems turėtų būti išmokėta 44,5 mln. Lt, nors skirta 43 mln. Lt. Išmokoms už ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apsodinimą mišku gauti pateiktos 569 paraiškos, kuriose prašoma 65,28 mln. Lt, o numatyta – 40 mln. Lt. Iš viso per penkerius metus iki 2013 m. pagal miškų apželdinimo programą Lietuvoje planuojama išdalyti apie 200 mln. Lt.

Nors programos, skatinančios sodinti mišką, tikslas – kad liktų kuo mažiau dirvonuojančios žemės, o mes gyventume švaresnėje ir gražesnėje aplinkoje, tačiau atsiranda apsukrių lietuvių, kurie siekia pasipinigauti sodindami medžius net ten, kur jie negali augti. Kiti, nematydami perspektyvos užsiimti žemės ūkiu, mišku užsodina ir derlingas žemes, kad bent dalį pinigų pasiimtų lengvesniu būdu.

Ūkininkai nuogąstauja, kad taip gerokai sumažinus dirbamos žemės plotus ten jau niekada nebus grįžtama prie žemdirbystės. Mat reikės investuoti milijonus litų į miško sunaikintas melioracines sistemas, dirvožemį bus sudėtinga vėl paruošti žemės ūkio kultūroms auginti. Taigi, ar Lietuvai naudinga stengtis tapti viena miškingiausių Europos šalių, kai Jungtinės Tautos skambina pavojaus varpais, kad didėjant gyventojų skaičiui jau po dvidešimties metų pasaulyje gali pradėti trūkti maisto?

Ąžuoliukai skursta augdami balose

Ignalinos rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Albertas Sekonas stebisi valdininkų trumparegiškumu: šie prieš kelerius metus buvo užsimoję net 70 proc. Rytų Aukštaitijos teritorijos apsodinti miškais. „Svarbu, kad šlaitai, kurie netinkami žemdirbystei, būtų apsodinti medžiais arba atkurti iškirsti miškai, tačiau jei bus skatinama tą daryti derlingose žemėse, neliks kur dirbti ūkininkams“, – piktinasi A.Sekonas.

Straipsnio puslapiai:

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas