Mitai ir klaidinimai apie Darbo kodekso pakeitimus (3)

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Rita Griguolaitė / LLRI blog'as

2012-05-17 11:21

Liberalizavimo etiketė Vyriausybės siūlomam Darbo kodekso pakeitimų paketui yra per skambi ir nepelnyta. Tai daugiau administracinės naštos mažinimas ir įstatymo raidės koregavimas, kad jis atitiktų realiai besiklostančius darbo santykius.

Administracinės naštos mažinimas nėra liberalizavimas

Darbo kodeksas šiuo metu reikalauja darbo sutartis sudaryti pagal pavyzdinę formą, darbo sutartį įregistruoti darbo sutarčių registravimo žurnale, išduoti Vyriausybės nustatytos formos darbo pažymėjimą, o darbo laiką žymėti Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir privalomai įteikti atsiskaitymo lapelius.

Ūkio ministerijos skaičiavimu, toks, iš pirmo žvilgsnio – nekaltas, reikalavimas įteikti atsiskaitymo lapelį per metus verslui kainuoja apie 29 mln. Lt. Kaip rodo praktika, didžioji dalis darbuotojų nesidomi atsiskaitymų lapelio turiniu. Informacija apie darbo užmokestį ir padarytus atskaitymus darbuotojui ir toliau liktų prieinama, nes ją saugoti darbdavį įpareigoja buhalterinę apskaitą reguliuojantys teisės aktai. O lapelis naudingas tik tiek, kad visos apskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos yra surašytos vienoje vietoje. Jei jums vis tiek norėsis atsiskaitymo lapelio, Darbo kodekso pataisa nedraudžia jo reikalauti. Kad ir darbo sutartyje darbuotojas galės įrašyti, kaip vieną iš savo sąlygų, – gauti atsiskaitymo lapelį kas mėnesį.

Pavyzdinė darbo sutarties forma kyla iš reikalavimo darbdaviui informuoti darbuotoją apie darbo sąlygas. Estija tai išsprendė pagrindiniame darbo sutarčių įstatyme įtvirtindama sąlygas, apie kurias darbdavys turi informuoti darbuotoją. Šios sąlygos privalomai turi atsispindėti sutartyje (kurią darbo santykiuose Lietuvoje yra privaloma sudaryti raštu). Nenustatant privalomos sutarčių formos, nebūtų iš anksto preziumuojamos darbo santykių sąlygos. Tai skatintų darbuotojus domėtis savo darbo sąlygomis ir derėtis dėl kitokių – nesitikėti, kad Vyriausybė viską iš anksto numatė ir surašė į sutartį, kas konkrečiam darbuotojui konkrečioje darbo vietoje palankiausia.

Popieriniai darbo sutarčių registravimo žurnalai, darbo pažymėjimai neatitinka šiandieninės apskaitos ir archyvavimo realybės. Sutarčių informacija gali būti kaupiama elektroniniu formatu, o darbuotoją identifikuoti gali ir elektroninė apsaugos kortelė.

Tad atsisakius reikalavimo privalomai kiekvienam darbuotojui įteikti atsiskaitymo lapelį, už šiuos išleidžiamus milijonus darbdaviai galėtų pakelti darbuotojui algą ar pasisamdyti papildomą pagalbininką. O vietoj kalno popierinių dokumentų (ir jiems išleidžiamų pinigų) – informaciją kaupti elektroniniu formatu (kas būtų patogiau net ir tikrinančioms tarnyboms). Tokių pakeitimų įvardijimas „liberalizavimu“ sukelia sumaištį ir neleidžia visuomenei konstruktyviai diskutuoti.

Mitai apie būsimą vergovę

Mitas 1: „Vyriausybė <…> stumia būtent tuos pakeitimus, kurie labai stipriai pablogina darbuotojų padėtį. Tai darbo savaitės ir dienos darbo laiko prailginimas, išeitinių kompensacijų sumažinimas, atostogų ir įspėjimo (dėl atleidimo iš darbo - ELTA) laiko sutrumpinimas, terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui".

Vyriausybės siūlomi pakeitimai nekeičia nustatyto maksimalaus galimo 40 val. darbo savaitės laiko. Tai reiškia, kad, nepaisant to, jog įvedama vidutinio darbo laiko apskaita, darbo dienos laikas lieka apribotas: vieną darbo dieną dirbus ilgiau, kitą reikės dirbti trumpiau, kad būtų neperžengiamos 40 val. darbo savaitės ribos.

Atostogų laikas taip pat netrumpinamas. Darbo dienų skaičiavimas vietoj kalendorinių dienų atitinka ES reikalavimą suteikti 4 savaites apmokamų atostogų ir nesutrumpina atostogų. Šis pakeitimas daromas dėl tikslesnės apskaitos. Pasirinkdami, kada atostogauti, darbuotojai siekia imti atostogas nuo pirmadienio iki penktadienio, o dvi savaitgalio dienas „sutaupyti“ ir taip pasididinti priklausančių kasmetinių atostogų dienų skaičių, o darbdaviai, priešingai, skatina darbuotojus eiti atostogų taip, kad į atostogų laiką patektų savaitgaliai ir poilsio dienos. Tačiau siūloma kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka jokiu būdu nesumažina darbuotojo teisių gauti 4 savaites apmokamų atostogų.

Straipsnio puslapiai:

- Rita Griguolaitė

LLRI blog'as

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas