MMA didinimas: kam gražu, o kam kenkia (12)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Rūta Vainienė / LLRI

2012-05-01 12:41

Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, tad šia proga kalbėti apie ką nors kita nei darbą būtų tiesiog nesusipratimas. Lietuvoje darbo dienai paminėti skirta net valstybinė šventė, visų žmonių nedarbo diena, ir nieko čia nuostabaus. Mat Darbo diena atsirado ne iš žmonių meilės darbui, ne iš darbo šlovinimo. 1886 metų gegužės 1-ąją vyko Šiaurės Amerikos darbininkų demonstracija, kurioje buvo reikalaujama trumpinti darbo valandų skaičių iki 8 valandų per dieną. Būtent toks darbo laiko limitas nustatytas ir Lietuvos Darbo kodekse.

Nuo demonstracijos praėjo daugiau nei šimtmetis, bet požiūris į darbą, deja, pakito, ne darbo naudai. Įsitvirtino manymas, kad darbdavys viską privalo duoti, visų pirma – didelę algą, nes darbuotojas turi gauti tiek, kad galėtų „oriai“ gyventi. Tas, kas negali mokėti daugiau algos, apskritai nevertas būti verslininku – tegu bankrutuoja. Tas, kas pasisako prieš minimalią algą, suvokiamas kaip žiaurus antžmogis, nes „kaip žmogui pragyventi“ iš minimalios algos. Iš tiesų, pragyventi sunku, be kitų pajamų – gal ir neįmanoma, dėl to niekas ir nesiginčija. Ginčijasi dėl minimalios algos dydžio: vieni siūlo ją kelti 50-čia litų, kiti – šimtu, o yra ir tokių, kurie siūlo ir kelis šimtus. Tačiau net plačiausios širdys nepasiūlo minimalios algos pakelti, tarkime, iki 2 ar 3 tūkstančių litų. Kodėl gi taip? Juk jei tai tik dosnumo klausimas, tai kam gailėti žmogui pinigų?

Ir čia paaiškėja, kad kiekvienas, net ir siūlantis didinti minimalią algą, supranta, kad ne dosnumą ja matuojame ir dalijame. Siūlyti kitiems pakelti minimalią algą yra ne iki galo nuoširdu, ir ne dosnumo, o vertės klausimas čia yra svarbiausias. Darbdavys tik retais atvejais gali mokėti daugiau, nei žmogus sukuria pridėtinės vertės. Paprasčiau pasakius, įmonės iš veiklos gaunamos pajamos turi būti didesnės nei darbuotojo alga su mokesčiais, atėmus ir kitas sąnaudas. Tad jei tik užkelsi minimalią algą „virš normos“, vietoj laukiamos gerovės gausi nedarbą arba šešėlinį darbą.

Ir tada minimali alga darosi panaši į stiprų įdegį. Visi supranta, kad kenkia, bet visiems labai gražu. Galima pasipuikuoti gražesniu fasadu, tačiau už jo bręsta ilgalaikiai naikinantys procesai. Minimalios algos atveju jie pirmiausia naikina smulkųjį verslą, ir labiausiai tikėtina – tik jį. Reikia pažymėti, kad šioji vyriausybė labiausiai prisidėjo prie smulkaus verslo išvarymo, kad ir kokie gražūs buvo paradiniai tikslai. MMA kėlimas – dar vienas sprendimas, kuris bus skaudžiausias smulkiesiems verslininkams, bet ir vėl – tai tik paviršius.

MMA didinimas pradžioje palies ne mažas įmones, o jų darbuotojus. O juk ir šiems žmonėms kuriama iliuzija, kad ir jie gaus daugiau pajamų. Kokia apgaulė – nes realiai didesnį MMa gaus tik dalis. Kita dalis ne tik negaus, bet ir bus atleisti iš darbo. Tikra sėkmės ir atsitiktinumo kombinacija, kokioje įmonėje pasitaikė dirbti, nulems, kam alga kils, o kas neteks darbo. Ir kas labai svarbu – dažnas nesusies šio atleidimo su MMA kėlimu. Nes tai neįvyks tą pačią dieną, darbdavys gal net aiškiai neartikuliuos, kad tai tapo paskutiniu lašu priimant sprendimą. Tokia padėtis, kai tarp veiksmo ir atoveiksmio yra tarpininkas ir laikas, itin patogi manipuliuoti linkusiems politikams.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas