Mokame ne už tabletę, bet už procesą

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

R. Bergstromas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-12-21 11:09

Akivaizdu, kad Lietuvoje viešintis Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos generalinis direktorius Richardas Bergstromas be galo mėgsta savo darbą. „Ekonomika.lt“ skaitytojams jis pasakoja, kuo šiandien gyvena sveikatos apsaugos sektorius, ir atskleidžia, kodėl taip brangiai mokame už vaistus.

Koks jūsų vizito tikslas Lietuvoje?

Buvau pakviestas dalyvauti konferencijoje „Sveikatos forumas“, taip pat susitikau su sveikatos apsaugos ministru, premjeru, Finansų ministerijos komanda.

Konferencijoje kalbėjau apie mokslą, nes atstovauju farmacinius tyrimus atliekančioms bendrovėms. Dabar šioje srityje vyksta daug įdomių dalykų: galėčiau tai palyginti su interneto plėtra. Prieš dvidešimt metų buvo tikimasi, kad jis pakeis daugybę dalykų, tačiau proveržį matome tik dabar. Lygiai taip pat pradėję tyrinėti genus tik dabar, po dvidešimties metų, turime rimtų laimėjimų. Tai reiškia, kad ateityje didžioji dalis – apie 50–75 proc. – tyrimų projektų bus apie individualią mediciną, t. y. bus ieškoma individualaus sprendimo konkrečiam pacientui. Ligas lemia daugybė priežasčių: gyvenimo būdas, genai... net genetinis paveldėjimas gali būti labai skirtingas. Kai studijavau farmaciją, Parkinsono ligai buvo vienas paaiškinimas ir tuomet pacientui būdavo skiriami vaistai. Dabar žinome bent jau penkias skirtingas šios ligos priežastis, susijusias su skirtinga genų mutacija. Šią temą noriu paliesti prieš kalbėdamas apie finansavimą, nes tai yra esminis dalykas ir neturėtume pamiršti, kodėl visa tai darome.

Finansavimas yra žiauri realybė. Ekonominės krizės akivaizdoje visi turi įdėti savo indėlį į bendrą gerovę, neišskiriant ir farmacijos pramonės. Naivu būtų tikėtis, kad krizė nepalies farmacijos sektoriaus. Tačiau krizė taip pat yra galimybė priimti gana griežtus sprendimus ar įgyvendinti reformas. Žinoma, kiekvienoje šalyje situacija skiriasi, tačiau tikiuosi, kad jų vyriausybės pasinaudos šia galimybe. Be abejo, sprendimai turi būti paremti analize, reikia suprasti rinkos specifiką.

Manau, kad Lietuva taip pat turi galimybių keisti esamą padėtį, nes kalbant konkrečiai apie vaistus, manau, jie per brangūs.

Vis dar svarbus klausimas yra vaistų prieinamumas. Priklausome Europos Sąjungai, tačiau vaistų prieinamumas kiekvienoje valstybėje yra skirtingas. Kai kuriose šalyse net nėra vienų ar kitų inovatyvių medikamentų. To neturėtų būti.

Esame sukūrę didžiulį privataus ir valstybinio sektoriaus bei akademikų bendradarbiavimą, prie kurio 1 mlrd. eurų prisideda Europos Komisija. Šis fondas skirtas įvairioms investicijoms, tiek į materialų turtą, tiek į tyrimus bei klinikinius bandymus. Tai didžiausia pasaulyje privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo iniciatyva. Matau potencialą tokiose šalyse kaip Lietuva.

Straipsnio puslapiai:

- R. Bergstromas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas