Mokesčių pokyčiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: kurios šalies gyventojai išlošė daugiausiai

(Puslapis 1 iš 2)


Mokesčiai (nuotr. 123rf.com)

2018-03-20 15:27

Nuo šių metų pradžios visose trijose Baltijos šalyse įsigaliojo pakeitimai, susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Kiekvienos šalies tikslas buvo toks pat – sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams. Nors Latvijoje mokestinė sistema sulaukė daugiausiai pokyčių, Estija ir toliau išsiskiria, kaip taikanti palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Be to, šiuo metu Estijos gyventojai, auginantys vaikus, yra skatinami didžiausiomis išmokomis.

Visos Baltijos šalys nuo 2018-ųjų padidino neapmokestinamųjų pajamų dydį. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, šio pokyčio naudą labiausiai turi pajusti mažas pajamas gaunantys gyventojai.

„Nedideles pajamas gaunantiems gyventojams apčiuopiamai sumažėjo pajamų mokestis arba jo mokėti apskritai nereikia. Lietuvoje neapmokestinamų pajamų dydis nuo šių metų pradžios išaugo iki 380 eurų, Latvijoje iki 200 eurų. Estijoje šis dydis išaugo labiausiai – iki 500 eurų, ir šiuo metu jis prilygsta minimaliam atlyginimui šioje šalyje“, − pokyčius komentuoja J. Cvilikienė.

Latvijoje įgyvendinta papildoma priemonė, kuri šiek tiek padidins visų mažus ir vidutinius atlyginimus gaunančių žmonių pajamas – jiems maždaug dešimtadaliu sumažėjo gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Vietoje anksčiau galiojusio 23 proc. tarifo Latvijoje nuo šių metų yra taikomi trys skirtingi pajamų mokesčio dydžiai, atsižvelgiant į metines gyventojų pajamas – 20 proc., 23 proc. ir 31,4 procento. Latvijos gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos neviršija maždaug 1,7 tūkst. eurų, apmokestinami mažiausiu tarifu.

Kur 400 eurų alga aptirptų labiausiai?

Vis dėlto nors Latvijoje šiais metais mokesčių srityje buvo įgyvendinta daugiausiai pokyčių, gaunantieji nedideles pajamas ir toliau mažiausia mokestine našta „apkraunami“ Lietuvoje ir Estijoje.

„Jei galėtumėme pasirinkti, kurioje šalyje norime uždirbti 400 eurų atlyginimą ir didžiausią jo dalį pasilikti sau, tai būtų Estija. Šioje šalyje atskaičius mokesčius mes gautumėme apie 385 eurus. Lietuvoje mūsų gaunama suma sudarytų 361 eurą, o Latvijoje ji būtų mažiausia ir siektų apie 325 eurus“, – skaičiuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Skirtumai tarp trijų Baltijos šalių atsiranda ne tik dėl minėtųjų skirtingų neapmokestinamųjų pajamų dydžių, bet ir dėl darbuotojų mokamų socialinių mokesčių. Estijoje šių mokesčių dydis sudaro 3,6 proc., tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje jis yra didesnis ir siekia, atitinkamai, 9 proc. bei 11 procentų.

Straipsnio puslapiai:

Close

V. Vasiliauskas: reikia apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, naikinti verslo liudijimus

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos ...

Kaip naujasis nekilnojamojo turto mokestis paveiks nuomos bei būsto kainas?

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi ...

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas