Mokesčių žemėlapis: Lietuva surenka mažiausiai, bet ar tai reiškia mažiausius mokesčius?

(Puslapis 1 iš 3)


Mokesčių žemėlapis

Viktorija Chockevičiūtė

2017-01-04 17:07

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa?

Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc. Palyginimui, Baltijos sesė, kurią vis bandome pasivyti, Estija, surenka 32,5 proc.

Didesnė žemėlapio versija čia.

„Nordea“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico paaiškinimu, šie procentai parodo du dalykus. Pirmiausia, kokie mokesčių tarifai yra valstybėje. Antra, kiek pačios valstybės yra valstybėje.

„Nors politikai dažnai bando akcentuoti tą procentą, kad Lietuvoje jis labai mažas ir padidinus mokesčių tarifus jis padidės, ir tada visi gyvensime gražia ir laimingai, tai netiesa. Yra tokios valstybės kai skandinavai, prancūzai, belgai, iš dalies Vokietija, tose valstybėse proc. didelis reiškia, kad surenkama daug mokesčių ir tada juos paskirsto. Tai gerovės valstybės, kai daug surenka ir daug paskirsto. O kitoje barikados pusėje Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Airija, kurios surenka santykinai nedaug mokesčių, bet negali sakyti, kad jos gyvena prasčiau. Tas perskirstymas pats savaime neužtikrina, kad valstybės išsivystymo lygis ,ar ekonomikos augimas bus spartesnis. Esmė – kam tas perskirstymas naudojamas ir kaip surenkami mokesčiai, ar yra šešėlis ar ne, kiek gyventojai moka mokesčius ar nevengia jų ir panašiai.

Mūsų mokesčių sistema neadekvati: moka mokesčius nedidelė visuomenės dalis, ta kuri neslepia. Didžioji dalis sumokama per „Sodrą“, tai uždėta didžiausia našta ant dirbančiųjų pečių. Perskirstymo mechanizmas Lietuvoje labai prastas, nes realiai iš tų pačių žmonių atima ir tiems patiems duoda. Jei šeimoje du asmenys uždirba MMA ir turi du vaikus, jie yra žemiau skurdo ribos, nes sumoka kone 40 proc. savo darbo užmokesčio mokesčių pavidalu. Dar PVM sumoka, jei ne kontrabanda kokia užsiima. Tai apmokestindama juos valstybė nustumia žemiau skurdo ribos ir kita ranka neva padeda, bet mūsų socialinės apsaugos sistema labai skylėta. Tai tuos pinigus panaudoja kelių infrastruktūrai, bandoma apsigriebti labai daug funkcijų: tai ir universitetai nemokami ir sveikatos apsauga.

O mokesčių mažai surenkame tikrai ne dėl tarifų dydžių, pas mus šešėlis didelis. Ypatingai smulkaus verslo ir tai dėl to, kad mokesčių sistema visiškai netinkama mūsų valstybei. Tai pagrindinė priežastis dėl ko turime tą rodiklį tokį mažą, ne mokesčių tarifų mažumas, bet mokesčių sistemos neadekvatumas ir didelis mokesčių vengimo mastas“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas