Mokomės iš Japonijos: atskleidė paslaptį, kaip sulaukti 100 metų

(Puslapis 1 iš 2)


Inovacijų forumas „Innovation Drift“ (fotodiena.lt nuotr.)

Monika Kasnikovskytė

2017-10-13 18:18

 Kad ir kaip ironiškai skambėtų, gyvename laikais, kai ilga gyvenimo trukmė daugeliui išsivysčiusių šalių tapo kone prakeiksmu. Senstančiai visuomenei daug kainuoja ne tik pensinio amžiaus piliečių išlaikymas, bet ir jų sveikatos priežiūra. Seniausia pasaulio šalimi prisistatanti Japonija moko, kaip sulaukti senyvo amžiaus ir išlaikyti geriausią sveikatos būklę.

Trečius metus rengiamame inovacijų forume „Innovation Drift“ japonų įmonės „Tanita“ atstovas Yuki Yonai pristatė Japonijos gyventojų sveikatos rodiklius ir atskleidė sveikos senatvės paslaptį.

Gyvenimo trukmė vis ilgėja

Pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę japonai pirmauja pasaulyje. Moterys Japonijoje vidutiniškai gyvena iki 87 m., vyrai – 79,5 m., o kartu vyrai ir moterys vidutiniškai – 84 m.

Ne ką mažiaus svarbus rodiklis – sveika gyvenimo trukmė, t. y. laikas, kurį žmogus nugyvena nesirgdamas. Sveikai japonai vyrai nugyvena apie 70,4 m., moterys – 73,6 m. Skaičiuojama, kad senatvėje vyrai – 9,13 m., o moterys – 12,7 m. praleidžia sirgdami arba prikaustyti prie lovos.

„Sveikos numatomo gyvenimo trukmės ilginimas yra labai svarbus. Kad tai pasiektume, svarbiausia ugdyti sveikus įpročius nuo pat vaikystės“, - savo pranešime akcentavo Yuki Yonai.

Tuo tarpu Lietuvoje, pasak Higienos instituto skaičiavimų, perkopusiems 65 m. vyrams tikėtina gyvenimo trukmė siekia 80 m., o moterims – 85 m. Visoje Europos Sąjungoje vyresnių nei 65 m. gyventojų dalis padidėjo nuo mažiau nei 10 proc. 1960 m. iki beveik 20 proc. 2015 m. Numatoma, kad iki 2060 m. ši dalis padidės beveik iki 30 proc. Iki 2060 m. 40 proc. Japonijos populiacijos sudarys 65 m. žmonės.

Sveikatos priežiūra atsieina kosmines sumas

Japonijoje, kaip ir Lietuvoje, sveikatos draudimas yra privalomas ir išlaikomas iš draudžiamų asmenų įmokų.

„Kiekvienas Japonijoje gyvenantis žmogus privalo draustis kokia nors sveikatos draudimo forma. Savo nacionalinę sveikatos draudimo sistemą palaikome apdraustųjų įmokomis“, - konferencijoje kalbėjo Yuki Yonai.

Vienam žmogui sveikatos draudimas ir priežiūra per visą gyvenimą atsieina maždaug 26 mln. Japonijos jenų (apie 195,3 tūkst. eurų), o daugiausiai sveikatai išleidžiama sulaukus 75 m. Pasak Yuki Yonai, tai viena didžiausių Japonijos problemų.

Tačiau japonai supranta, kad sutaupyti sveikatos apsaugos srityje įmanoma naudojant prevencines priemones ligoms išvengti.

„Norint išvengti didėjančių išlaidų medikamentams ir gydymui, žmonėms labai svarbu investuoti į sveikatą nuo mažų dienų. Manome, kad tai sumažins išlaidas lėtinėms ligoms gydyti“, - teigė Yuki Yonai.

Straipsnio puslapiai:

- Monika Kasnikovskytė

Close

V. Vasiliauskas: reikia apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, naikinti verslo liudijimus

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos ...

Kaip naujasis nekilnojamojo turto mokestis paveiks nuomos bei būsto kainas?

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi ...

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas