Mokomės iš Japonijos: atskleidė paslaptį, kaip sulaukti 100 metų

(Puslapis 1 iš 2)


Inovacijų forumas „Innovation Drift“ (fotodiena.lt nuotr.)

Monika Kasnikovskytė

2017-10-13 18:18

 Kad ir kaip ironiškai skambėtų, gyvename laikais, kai ilga gyvenimo trukmė daugeliui išsivysčiusių šalių tapo kone prakeiksmu. Senstančiai visuomenei daug kainuoja ne tik pensinio amžiaus piliečių išlaikymas, bet ir jų sveikatos priežiūra. Seniausia pasaulio šalimi prisistatanti Japonija moko, kaip sulaukti senyvo amžiaus ir išlaikyti geriausią sveikatos būklę.

Trečius metus rengiamame inovacijų forume „Innovation Drift“ japonų įmonės „Tanita“ atstovas Yuki Yonai pristatė Japonijos gyventojų sveikatos rodiklius ir atskleidė sveikos senatvės paslaptį.

Gyvenimo trukmė vis ilgėja

Pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę japonai pirmauja pasaulyje. Moterys Japonijoje vidutiniškai gyvena iki 87 m., vyrai – 79,5 m., o kartu vyrai ir moterys vidutiniškai – 84 m.

Ne ką mažiaus svarbus rodiklis – sveika gyvenimo trukmė, t. y. laikas, kurį žmogus nugyvena nesirgdamas. Sveikai japonai vyrai nugyvena apie 70,4 m., moterys – 73,6 m. Skaičiuojama, kad senatvėje vyrai – 9,13 m., o moterys – 12,7 m. praleidžia sirgdami arba prikaustyti prie lovos.

„Sveikos numatomo gyvenimo trukmės ilginimas yra labai svarbus. Kad tai pasiektume, svarbiausia ugdyti sveikus įpročius nuo pat vaikystės“, - savo pranešime akcentavo Yuki Yonai.

Tuo tarpu Lietuvoje, pasak Higienos instituto skaičiavimų, perkopusiems 65 m. vyrams tikėtina gyvenimo trukmė siekia 80 m., o moterims – 85 m. Visoje Europos Sąjungoje vyresnių nei 65 m. gyventojų dalis padidėjo nuo mažiau nei 10 proc. 1960 m. iki beveik 20 proc. 2015 m. Numatoma, kad iki 2060 m. ši dalis padidės beveik iki 30 proc. Iki 2060 m. 40 proc. Japonijos populiacijos sudarys 65 m. žmonės.

Sveikatos priežiūra atsieina kosmines sumas

Japonijoje, kaip ir Lietuvoje, sveikatos draudimas yra privalomas ir išlaikomas iš draudžiamų asmenų įmokų.

„Kiekvienas Japonijoje gyvenantis žmogus privalo draustis kokia nors sveikatos draudimo forma. Savo nacionalinę sveikatos draudimo sistemą palaikome apdraustųjų įmokomis“, - konferencijoje kalbėjo Yuki Yonai.

Vienam žmogui sveikatos draudimas ir priežiūra per visą gyvenimą atsieina maždaug 26 mln. Japonijos jenų (apie 195,3 tūkst. eurų), o daugiausiai sveikatai išleidžiama sulaukus 75 m. Pasak Yuki Yonai, tai viena didžiausių Japonijos problemų.

Tačiau japonai supranta, kad sutaupyti sveikatos apsaugos srityje įmanoma naudojant prevencines priemones ligoms išvengti.

„Norint išvengti didėjančių išlaidų medikamentams ir gydymui, žmonėms labai svarbu investuoti į sveikatą nuo mažų dienų. Manome, kad tai sumažins išlaidas lėtinėms ligoms gydyti“, - teigė Yuki Yonai.

Straipsnio puslapiai:

- Monika Kasnikovskytė

Close

Už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose – griežtesnė administracinė atsakomybė

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įtvirtinta griežtesnė administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose, už saugaus elgesio ...

Darbdavių žaidimai: specialiai užkelia reikalavimus, kad lengviau įdarbintų užsienietį?

 Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje ...

Nauja Darbo kodekso tvarka užgriūna besilaukiančias: kaip neprarasti to, kas priklauso?

 Nors naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimas užbaigė ne vienerius metus trukusias karštas diskusijas tarp socialinių partnerių dėl šio įstatymo turinio, tačiau, jam įsigaliojus, ir darbdaviams, ir darbuotojams kyla vis daugiau ...

„Ryanair“ pranešė apie skrydžius nauja kryptimi

 Pigių oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio dukart per savaitę keleivius skraidins iš Kauno oro uosto į Cheroną (Žironą), Ispanijoje. Iš šio oro uosto nemaža dalis turistų ...

Ar įmanoma Lietuvoje susirasti darbą už daugiau nei 1200 eurų?

 Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas ...

Paaiškėjo, kodėl už tą patį darbą Lietuvos miestuose mokama skirtingai

 Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. ...

Pirmą kartą nuo 2008 m. sparčiausiai butų kaina augo nebe Vilniuje

 Nors nekilnojamojo turto kainos auga visuose šalies didmiesčiuose, sostinę Vilnių jau pralenkė Kaunas. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius ...

„Revel Systems“ plėtra Lietuvoje: naujas biuras ir antras pagal dydį padalinys pasaulyje

 Daugiau nei 500 mln. eurų vertinama, inovatyvius atsiskaitymo prekybos taškuose sprendimus visame pasaulyje teikianti JAV technologijų bendrovė „Revel Systems“ toliau stiprina savo pozicijas Lietuvoje. Bendrovė Vilniuje ...

Dabartiniai gydytojų ir slaugytojų atlyginimai ligoninėse: prašymas kelia tikrą sumaištį

 Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su ...

Siūlymas prekybos tinklams – nedirbti didžiųjų švenčių metu. Kas prisijungs?

 Lietuvoje bręsta diskusija, ar turėtų prekybos centrai dirbti per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Naujuosius. Kol kas iniciatyvą išreiškia tik vienas prekybos tinklas, o įpareigoti elgtis visus taip pat galėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas