Mokslinių atradimų amžius baigiasi?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2019-02-19 05:12

LRT

2010-09-24 10:07

Mokslinių atradimų era artėja prie pabaigos, mat dėl ribotų žmogaus protinių sugebėjimų tolesni moksliniai laimėjimai taps nebeįmanomi.

Ekspertų teigimu, „žemai kabantys mokslinių žinių vaisiai“, tokie kaip judėjimo ir traukos dėsniai, ankstesniuose amžiuose nuskinti naudojant paprastus metodus, o sunkiai atskleidžiamų problemų sprendimas paliktas šių laikų mokslininkams, rašo telegraph.co.uk.

Mokslo neištirtos sritys dabar tokios sudėtingos, kad greitai taps nebeįmanoma daryti atradimus, kurie padėtų žmogui geriau suprasti pasaulį, sako mokslininkai.

Be to, neišspręstos problemos yra tokios painios, kad joms spręsti reikia vis galingesnių įrengimų, tokių, kaip Didysis hadronų greitintuvas. O šie įrengimai ilgainiui taps tokie sudėtingi, kad bus neįmanoma juos sukonstruoti.

Britanijoje įkurto Atvirojo universiteto fizikos garbės profesorius Russellas Stannardas tvirtina, kad nors jau egzistuojančios mokslinės žinios ir toliau bus naujai pritaikomos, „naujų žinių apie fundamentalius gamtos dėsnius ir pasaulio sudedamąsias dalis nebebus gaunama“.

„Mes gyvename moksliniame amžiuje, o tai laiko tarpas, kuris tam tikroje stadijoje pasibaigs. Ir tai įvyks ne tuomet, kai atrasime viską apie pasaulį, bet tuomet, kai atrasime viską, ką sugebame suprasti“, – kalbėjo jis.

Savo naujoje knygoje „The End of Discovery“ R. Stannardas teigia, kad nerealu siekiant naujų mokslinių laimėjimų statyti vis didesnius ir galingesnius mechanizmus. M teorijos, kuri, anot Stepheno Hawkingo, geriausiai paaiškina Visatos sudėtį, negalima patikrinti be dalelių greitintuvo, kuris savo dydžiu prilygtų galaktikai, mano profesorius.

Šios nuomonės laikosi ir apie mokslą rašantis amerikietis George`as Johnsonas, kurio naujausioje knygoje „ The 10 Most Beautiful Experiments“ aprašomi novatoriški atradimai, padaryti naudojant paprasčiausius metodus.

Knygoje aprašoma, kaip Galileo, lenta ridendamas obuolius, atrado judėjimo dėsnius, o Isaacas Newtonas, naudodamas prizmes, studijavo spalvos prigimtį.

„Jaučiau poreikį sugrįžti prie elementarių dalykų, į laikus, kai vienas žmogus, naudodamasis savo protu ir dviem rankomis, galėjo sukurti aparatą, užduodantį klausimą gamtai ir sulaukiantį aiškaus, vienareikšmiško atsakymo“, – BBC stočiai „Radio 4“ kalbėjo G. Johnsonas.

Tačiau jis įsitikinęs, kad tokie fundamentalūs atradimai yra vis sunkiau pasiekiami, mat dar egzistuojančių Visatos paslapčių neįmanoma ištyrinėti be didžiulės mokslininkų komandos ir sudėtingų technologijų.

Tačiau ne visi ekspertai sutinka su nuomone, kad artėja mokslinių atradimų saulėlydis. Britanijos Karališkosios draugijos prezidentas Martinas Reesas mano, kad vis dar neužduota daugybė svarbių klausimų apie Visatos turinį, žmogaus genetiką ir tai, kaip Žemėje atsirado gyvybė.

Straipsnio puslapiai:

LRT

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas