Moterys Lietuvoje perima šeimos maitintojų vaidmenį


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-01-31 09:42

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, 2010 metais mūsų šalyje išaugo vidutinės pasirenkamos kaupiamojo gyvybės draudimo bei papildomų sveikatos rizikų draudimo sumos. Aktyviau gyvybės draudimo sutartis praėjusiais metais Lietuvoje sudarė moterys, o didžiausia dalis apsidraudusiųjų – 26-45 metų amžiaus gyventojai.

2010 metais pasirenkamos gyvybės draudimo sumos, palyginus su 2009-aisiais, išaugo daugiau nei 5 proc. ir siekė 38 139 litus. Drausdamiesi nuo kritinių ligų, kurios gyvybės draudimo sutartyse pasirenkamos kaip papildomos sveikatos draudimo rizikos, gyventojai rinkosi vidutiniškai 19 tūkst. litų sumas, šis skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo labiausiai – 10 proc. Fiksuojamas ir pasirenkamų vidutinių draudimo nelaimingo atsitikimo atvejui sumų augimas.

„Pastaruoju metu gyventojai, rinkdamiesi papildomų sveikatos rizikų draudimą, atsakingiau apgalvoja, kokiai sumai reikėtų draustis. Visgi, pasirenkamos sumos dar yra per mažos, kad užtikrintų pakankamą finansinę apsaugą kritinės ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais. Svarbu, kad prieš drausdamiesi gyventojai apsvarstytų, kokią sumą pasirinkti, tuomet nutikus nelaimei draudimo išmoka garantuos finansinį saugumą“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Asociacijos duomenimis, gyvybės draudimą, kaip priemonę finansiškai apsisaugoti nelaimės atveju ir pasirūpinti artimųjų saugumu, dažniausiai renkasi žmonės, turintys šeimas. Vidutinis apsidraudusių gyventojų amžius yra 36-37 metai, o 70 proc. apsidraudusiųjų sudaro 26-45 metų amžiaus žmonės.

„Šeimas dažniausiai kuria jau brandūs žmonės, kurie realiai suvokia ir prisiima atsakomybę už savo bei vaikų ateitį. Atsakomybė dažnai ir paskatina apsvarstyti visas galimybes, užtikrinančias savo ir artimųjų saugumą. Gyvybės draudimas tikriausiai suvokiamas kaip viena iš tokių galimybių“, – teigia psichologė Danguolė Iškauskienė.

Pasak A. Bakšinsko, nusprendus skirti lėšų gyvybės draudimui, visų pirma svarbu žinoti, kurį šeimos narį drausti. „Jeigu vieno iš šeimos narių netekties atveju šeima nori gauti maksimalią finansinę apsaugą, patartina drausti tą, kuris turi didžiausias pajamas. Nors galioja nuostata, jog šeimos maitintojai yra vyrai, nuo kurių pajamų priklauso artimųjų gerovė, mūsų šalyje dažniau gyvybės draudimu draudžiasi moterys. Galime daryti prielaidą, jog vis daugiau moterų perima „šeimos galvos“ vaidmenį“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Psichologė D. Iškauskienė priduria, kad gali būti, jog moterys, artimiau bendraudamos su vaikais, atsakingiau rūpinasi jų ateitimi. „Jei moterys iš tiesų dažniau draudžiasi, galima daryti prielaidą, kad jos mažiau bėga nuo mirties baimės ir ją įsisąmonina. Šis suvokimas ir skatina jas užtikrinti artimųjų apsaugą nelaimės atveju“, – aiškina psichologė.

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas