N. Chruščiova: rugpjūčio sienos

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Nina Chruščiova / Project-syndicate.org

2011-08-24 15:43

Prieš penkiasdešimt metų rugpjūtį buvo pradėtos Berlyno sienos statybos.

Po tam tikrų dvejonių tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas leido Rytų Vokietijos vadovui Walteriui Ulbrichtui pastatyti užtvarą tarp Rytų ir Vakarų Berlyno, turinčią apsaugoti komunizmo ir viso sovietų bloko išlikimą. Dėl šios priežasties Rytų Vokietija neteko daugiau nei 3 mln. gyventojų, tarp jų ir pačių gabiausių, nes kiekvieną dieną tūkstančiai jų taikiai persikėlė į JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kontroliuojamas Berlyno zonas.

Prieš dvidešimt metų rugpjūtį griežti sovietinės valdžios šalininkai pamėgino nuversti šalies prezidentą Michailą Gorbačiovą, o jis JAV prezidento Ronaldo Reagano paragintas pagaliau nugriovė Berlyno sieną. Stebuklingu būdu reformų šalininkas, norintis, kad Rusijos gyventojai taptų demokratiško Vakarų pasaulio dalimi, perėmė valdžią Kremliuje.

M. Gorbačiovo priešininkai, kurie Berlyno sienos statybų metu palaikė N. Chruščiovą, buvo pasiryžę išlaikyti apgriuvusią sistemą, o kartu ir jos simbolį Berlyno sieną. Tačiau 1991 metų rugpjūtį eiliniai Maskvos gyventojai atsilaikė. Jie nepakluso perversmo vykdytojams ir galiausiai į savo pusę pritraukę didžiąją dalį Rusijos kariuomenės. Dėl to visas perversmas buvo pasmerktas žlugti.

Berlyno gyventojai Sovietų valdymo metu niekada neturėjo panašios galimybės. N.Chruščiovas pritarė W. Ulbrichto prašymui, kad vien tik fizinė užtvara gali išlaikyti Rytų Vokietijos valstybės gyvybingumą. N. Chruščiovo atsakas priminė tai, kaip jis susidorojo su 1956 metų Vengrijos revoliucija, kuomet jis dar tik bandė įtvirtinti savo valdžią Kremliuje.

Tačiau praėjus penkeriems metams po to, kai Budapešte žiauriomis priemonėmis buvo numalšintas laisvės troškimas, N. Chruščiovas nebuvo iki galo įtikintas būtinybe perskirti Berlyną. Jis baiminosi, kad dėl to gali nukentėti kiek pagerėję santykiai su Vakarų Europa, o JAV prezidentas Džonas F. Kenedis suvoks šią sieną kaip pirmą provokuojantį žingsnį, galintį privesti prie branduolinio karo.

N. Chruščiovas tikėjo Sovietų Sąjungos galimybe sukurti šiltesnius santykius su Europa, ypatingai po to, kai 1960 metų U-2 lėktuvo incidentas (kuomet virš Sovietų Sąjungos teritorijos buvo numuštas Gario Franciso Powerso pilotuojamas lėktuvas) smarkiai pakenkė JAV ir Europos santykiams. Nors 1961 metais Vienoje vykusiame susitikime tarp N. Chruščiovo ir Dž. Kenedžio abiejų šalių vadovams nepavyko pagerinti situacijos, tačiau rugpjūčio 13 dieną pradėta Berlyno siena buvo laikoma grynai gynybiniu veiksmu, o ne galios demonstravimu.

N. Chruščiovas taip pat svarstė ir apie savo politinę sėkmę. Nuo tada, kai 1956 metais jis atmetė Stalino asmenybės kultą, jo pozicijos partijoje susilpnėjo, jis neteko dalies Kremliaus lyderių palaikymo, o griežto kurso šalininkai kritikuodavo jį iš visų pusių. Galiausiai, sprendimas statyti Berlyno sieną buvo desperatiškas mėginimas tiek išlaikyti komunistų valdžią Rytų Vokietijoje, tiek patenkinti jo kritikus.

Straipsnio puslapiai:

- Nina Chruščiova

Project-syndicate.org

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas