N. Chruščiova: rugpjūčio sienos

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Nina Chruščiova / Project-syndicate.org

2011-08-24 15:43

Prieš penkiasdešimt metų rugpjūtį buvo pradėtos Berlyno sienos statybos.

Po tam tikrų dvejonių tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas leido Rytų Vokietijos vadovui Walteriui Ulbrichtui pastatyti užtvarą tarp Rytų ir Vakarų Berlyno, turinčią apsaugoti komunizmo ir viso sovietų bloko išlikimą. Dėl šios priežasties Rytų Vokietija neteko daugiau nei 3 mln. gyventojų, tarp jų ir pačių gabiausių, nes kiekvieną dieną tūkstančiai jų taikiai persikėlė į JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kontroliuojamas Berlyno zonas.

Prieš dvidešimt metų rugpjūtį griežti sovietinės valdžios šalininkai pamėgino nuversti šalies prezidentą Michailą Gorbačiovą, o jis JAV prezidento Ronaldo Reagano paragintas pagaliau nugriovė Berlyno sieną. Stebuklingu būdu reformų šalininkas, norintis, kad Rusijos gyventojai taptų demokratiško Vakarų pasaulio dalimi, perėmė valdžią Kremliuje.

M. Gorbačiovo priešininkai, kurie Berlyno sienos statybų metu palaikė N. Chruščiovą, buvo pasiryžę išlaikyti apgriuvusią sistemą, o kartu ir jos simbolį Berlyno sieną. Tačiau 1991 metų rugpjūtį eiliniai Maskvos gyventojai atsilaikė. Jie nepakluso perversmo vykdytojams ir galiausiai į savo pusę pritraukę didžiąją dalį Rusijos kariuomenės. Dėl to visas perversmas buvo pasmerktas žlugti.

Berlyno gyventojai Sovietų valdymo metu niekada neturėjo panašios galimybės. N.Chruščiovas pritarė W. Ulbrichto prašymui, kad vien tik fizinė užtvara gali išlaikyti Rytų Vokietijos valstybės gyvybingumą. N. Chruščiovo atsakas priminė tai, kaip jis susidorojo su 1956 metų Vengrijos revoliucija, kuomet jis dar tik bandė įtvirtinti savo valdžią Kremliuje.

Tačiau praėjus penkeriems metams po to, kai Budapešte žiauriomis priemonėmis buvo numalšintas laisvės troškimas, N. Chruščiovas nebuvo iki galo įtikintas būtinybe perskirti Berlyną. Jis baiminosi, kad dėl to gali nukentėti kiek pagerėję santykiai su Vakarų Europa, o JAV prezidentas Džonas F. Kenedis suvoks šią sieną kaip pirmą provokuojantį žingsnį, galintį privesti prie branduolinio karo.

N. Chruščiovas tikėjo Sovietų Sąjungos galimybe sukurti šiltesnius santykius su Europa, ypatingai po to, kai 1960 metų U-2 lėktuvo incidentas (kuomet virš Sovietų Sąjungos teritorijos buvo numuštas Gario Franciso Powerso pilotuojamas lėktuvas) smarkiai pakenkė JAV ir Europos santykiams. Nors 1961 metais Vienoje vykusiame susitikime tarp N. Chruščiovo ir Dž. Kenedžio abiejų šalių vadovams nepavyko pagerinti situacijos, tačiau rugpjūčio 13 dieną pradėta Berlyno siena buvo laikoma grynai gynybiniu veiksmu, o ne galios demonstravimu.

N. Chruščiovas taip pat svarstė ir apie savo politinę sėkmę. Nuo tada, kai 1956 metais jis atmetė Stalino asmenybės kultą, jo pozicijos partijoje susilpnėjo, jis neteko dalies Kremliaus lyderių palaikymo, o griežto kurso šalininkai kritikuodavo jį iš visų pusių. Galiausiai, sprendimas statyti Berlyno sieną buvo desperatiškas mėginimas tiek išlaikyti komunistų valdžią Rytų Vokietijoje, tiek patenkinti jo kritikus.

Straipsnio puslapiai:

- Nina Chruščiova

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas