N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Monika Kasnikovskytė

2017-08-11 17:49

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia imtis radikalių žingsnių mokesčių sistemoje, nes tai būtų pernelyg nepopuliarus sprendimas.

 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad nei nekilnojamo turto, nei automobilio mokesčių valdančiųjų planuose kol kas nėra. Priežastis paprasta – tokie mokesčiai kaip mat numuštų siūlytojų reitingus. Be to, anot Seimo nario, lietuvių pajamos per mažos, kad valdžia reikalautų mokėti dar daugiau.

„Kitose šalyse, bent jau didžiojoje dalyje Vakarų Europos, yra senos tradicijos tų mokesčių įvedimo, jie seniai įvesti ir yra gyventojai pripratę prie to. Kita vertu jų pajamos arba santaupos yra reikšmingai didesnės ir nesukelia didelių sunkumų mokėti tuos mokesčius. Pas mus, kadangi jie neįvesti, tai būtų tam tikras šokas, kadangi pajamų lygis pakankamai žemas, mokesčiai sukeltų nepatogumų. Taip pat esant gana mažam gyventojų pasitikėjimui šalies institucijomis, suprantama, būtų nepalankiai priimta“, - tv3.lt sakė S. Jakeliūnas.

Papildomi mokesčiai – papildomos pajamos ne tik valdžiai

Tačiau „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tai laiko prastu argumentu ir siūlo į papildomus mokesčius žiūrėti kaip į galimybę sumažinti žmonių mokestinę naštą.

„Reikia suprasti, koks būtų tų mokesčių tikslas. Vienas tikslas gali būti, pavyzdžiui, turto mokesčių pagalba sumažinti pajamų apmokestinimą. Tai būtų biudžeto pajamoms neutralus mokestis, nebūtų tikslas padidinti biudžeto pajamas, bet tikslas – perkelti mokestinę naštą nuo pajamų turtui. Manau, kad tai būtų visai įdomus ir naudingas žingsnis. Ypač, jei pajamų apmokestinimo našta mažėtų vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams“, - tv3.lt kalbėjo N. Mačiulis.

Tiesa, pats N. Mačiulis skeptiškai vertina nekilnojamo turto mokestį, nes, anot jo, būstas nėra prabangos prekė. Tačiau automobilio mokestis, kaip sako ekonomistas, ne tik padėtų pritraukti reikšmingas sumas į valstybės biudžetą, bet ir teigiamai atsilieptų gamtai.

„Kitų valstybių patirtis rodo – mokestį galime taip sukonstruoti, kad jis būtų ne tik efektyvus, bet ir socialiai atsakingas. Tai yra, daugiausiai sumokės turintys prabangius, galingus, aplinką teršiančius automobilius. O daug vaikų turinčios šeimoms galima suteikti ir neapmokestinamą automobilį. Net apmokestinant 100 eurų per metus, būtų galima surinkti daugiau nei 100 mln. Eurų į biudžetą. O tai leistų reikšmingai mažinti pajamų apmokestinimą gyventojui. Tai gamtai draugiškas mokestis, skatinantis turėti mažiau automobilių, dažniau naudotis viešuoju transportu“, - argumentus dėstė ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

- Monika Kasnikovskytė

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas