N. Mačiulis: mokesčių didinimas tikslo nepasiekė

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Ekonomika.lt

2010-10-05 11:18

 Tikrieji biudžeto konsolidavimo ir viešųjų finansų iššūkiai dar tik priešakyje, teigia  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

"Biudžeto konsolidavimo priemonės per 2009 ir 2010 metus viršijo 10 proc. BVP – tai padėjo stabilizuoti viešuosius finansus, pristabdyti skolos augimą ir nuraminti finansų rinkas, kuriose valstybė skolinasi biudžeto deficito finansavimui. Vyriausybės pastangos, kad ir kokios nepopuliarios šalyje, buvo teigiamai įvertinos tarptautinėje erdvėje – šių metų pradžioje visos pagrindinės reitingų agentūros (Standard and Poor‘s, Fitch bei Moody‘s) pakeitė Lietuvos perspektyvą iš neigiamos į stabilią. Apie stabilizuotą padėtį ir atgautą rinkos pasitikėjimą rodė ir rugsėjo pradžioje išplatinta septynių metų 750 mln. USD emisija, tik už kiek didesnį nei 5 proc. metinį kuponą. Palyginimui, šiuo metu Graikijos, euro zonos narės, dešimties metų obligacijų pajamingumas daugiau nei dvigubai didesnės ir siekia 11 proc. Tad Lietuva nebūdama euro zonos narė šiuo metu skolinasi dvigubai pigiau.

Teigiamų ženklų netrūksta vertinant ir šių metų valstybės ir nacionalinio biudžetų vykdymą –pajamų planas viršijo 8,4 proc. Iš dalies tai lėmė antrą ketvirtį prasidėjęs ekonominis augimas, tačiau didesnę įtaką turbūt turėjo itin konservatyvus planavimas.

Visos valdžios sektoriaus išlaidos, lyginant pirmąjį šių metų pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais, sumažėjo 4 procentais. Didžiausią įtaką tam turėjo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidų (-13,2 proc.) bei socialinių išmokų, sudarančių didžiausią dalį valdžios sektoriaus biudžete, sumažėjimas (-5,1 proc.). Tačiau didelį nerimą kelia 84 proc. išaugusios palūkanų išlaidos, kurios vien per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 912 mln. litų. Būtent šio rodiklio didėjimas verčia susirūpinti valstybės finansų tvarumu ilgame periode ir rodo, jog tolimesnės biudžeto konsolidavimo priemonės yra būtinos.

Tvarūs ir nuoseklūs pajamų šaltiniai

Iki šiol įgyvendintos konsolidacijos priemonės nukreiptos į biudžeto pajamų didinimą (mokesčių tarifų didinimas), deja, nepasiekė tikslo ir turėjo didesnę įtaką šešėlinės ekonomikos, o ne biudžeto pajamų augimui. Tolimesnis esamų mokesčių tarifų didinimas arba naujų mokesčių įvedimas turėtų neigiamos įtakos gyventojų ir verslo pasitikėjimui bei toliau slopintų vartojimą bei investicijas. Mokestinės aplinkos nestabilumas taip pat slopintų ir galimas tiesiogines užsienio investicijas. Netgi galimai ilgalaikėje perspektyvoje stabilizuojantis nekilnojamojo turto mokestis turėtų palaukti tvaresnio ekonominio augimo, o jo įvedimo data turėtų būti paskelbta gerokai prieš jo įsigaliojimą.

Yra mažiausiai du šalies ilgalaikiam konkurencingumui nekenkiantys biudžeto pajamų didinimo šaltiniai. Pirmasis – šiuo metu jau pakankamai dėmesio susilaukęs valstybės valdomų įmonių pertvarkymas. Pernai 18 mlrd. Lt vertės turto dividendai sudarė apie 0,05 proc. BVP, kai tuo tarpu analogiškas rodiklis Estijoje viršijo 1%. Deja, ši iniciatyva nepelnytai kritikuojama dar nematant konkrečios strategijos – dažniausiai baiminamasi, jog šių įmonių efektyvumo didinimas yra susijęs tik su nuostolingų viešųjų paslaugų atsisakymu arba jų kainų kėlimu. Tačiau tinkama šio turto valdymo reforma leistų padidinti pajamas ir per skaidresnius viešuosius pirkimus bei efektyvesnę vadybą. Daugiau abejonių kyla dėl to, kaip galima valstybines įmones atriboti nuo politinių interesų ir padaryti jas skaidresnėmis. Vienas būdas yra jų reformavimas į akcines bendroves ir dalies akcijų kotiravimas akcijų biržoje. Darant prielaidą, kad tam tikros įmonės yra strateginiai šalies objektai ir jų privatizuoti negalima, jų biržoje kotiruojama akcijų dalis gali būti mažesnė nei 50 proc. Ketvirtinių veiklos ataskaitų skelbimas padarytų šias įmones daug skaidresnėmis, o privataus kapitalo interesas apsunkintų neefektyvumo, neūkiškumo ir galimos korupcijos apraiškas. Tokia priemonė turėtų ir dvi „šalutines“ naudas – biudžetą papildytų solidi pinigų suma, leisianti nedidinti valstybės skolos ir jos aptarnavimo kaštų, be to, tai leistų pagyvinti ir Lietuvos akcijų biržą ir pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Tiesa, didžiausia abejonė kyla dėl to, kiek privataus kapitalo pavyktų įtikinti investuoti į tokias šiuo metu neefektyvias įmones.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas