N. Mačiulis: užimtumo skatinimo priemonės padidins nedarbą

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Ekonomika.lt

2010-10-25 12:15

Minimalaus mėnesinio atlyginimo reglamentavimas yra labai pavojingas instrumentas, kurio sukeltos pasekmės yra sunkiai prognozuojamos ir dažnai prasilenkia su gerais ketinimais. Dažniausia jo pasekmė yra didelis nedarbas ir aukštas neoficialaus užimtumo lygis.

Mažiausias pajamas gaunančių darbo rinkos dalyvių apmokestinimo mažinimas ir socialinių pašalpų ilgalaikiams bedarbiams ribojimas gali būti daug efektyvesnės priemonės kovojant su nedarbu ir nelegaliu užimtumu šalyje.

Šalies gyventojai neretai yra klaidinami, kad Lietuvoje nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas yra vienas mažiausių Europoje. Iš tiesų minimalus atlyginimas yra mažesnis, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Kipre ir Italijoje – ten jis tiesiog nėra reglamentuojamas ir priklauso nuo darbuotojų kompetencijų, bei paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Nereguliuojamas jis ir labiausiai socialiai orientuotose, gerove ir lygybe besirūpinančiose Europos šalyse, į kurias mes taip dažnai norime lygiuotis – Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Neatsitiktinai visose išvardintose šalyse nedarbas yra vienas mažiausių Europoje. Didžiausias šiuo metu jis yra Švedijoje (8,5 proc.), iš dalies dėl to, kad bedarbių pašalpos yra labai aukštos ir nemotyvuojančios aktyviai ieškoti darbo.

Lietuvoje gana didelė visą darbo laiką dirbusiųjų dalis (apie 9,7 proc.) gauna minimalų atlyginimą. Iš jų 6 proc. dirba valstybiniame sektoriuje, o privačiame – 12,2 proc. Deja, tai gali reikšti, jog nustatyta riba neatitinka darbo rinkos sąlygų ir neretai darbdavys turi mokėti atlyginimą neatitinkantį darbuotojo kompetencijų. Didelis skirtumas tarp privataus ir valstybinio sektoriaus sufleruoja kitą šio reiškinio paaiškinimą – didelė darbdavių dalis oficialiai moka minimalų atlyginimą, o likusią dalį sumoka „vokelyje“. Taigi, minimalaus atlyginimo didinimas gal ir sumažintų neoficialią gaunamą atlyginimo dalį, tačiau užimtumo nepadidintų. Tačiau labiau tikėtina, jog dabartinėje situacijoje dauguma darbuotojų tiesiog pradėtų dirbti ne pilną darbo dieną (žinoma, tik oficialiai).

Esant tokiam aukštam nedarbo lygiui darbo santykių reglamentavimas turėtų paprastėti, taip jis leistų kurti daugiau naujų darbo vietų. Iš tiesų griežtas reglamentavimas (įskaitant ir minimalaus atlyginimo) gerina dirbančiojo sąlygas, bet apsunkina bedarbio galimybes įsilieti į užimtųjų gretas. Ar tikrai tai yra geras kompromisas siekiant solidarumo?

Dauguma įsivaizduoja, kad nustačius didesnį minimalų atlyginimą visi mažiausiai uždirbantys tokį ir gaus. Deja, per daug pakėlus šią kartelę, kai kurioms įmonėms gali nebeužtekti darbo užmokesčio fondo ir tektų dalį darbuotojų atleisti, jų iki tol atliktus darbus paskirstant likusiems darbuotojams. Tokiu būdu padidėja nedarbas, o likusiųjų dirbančiųjų atlyginimas šiek tiek išauga, bet padidėja ir jų darbo krūvis – tokiu būdų realus darbo užmokestis išlieka nepakitęs.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas