N. Medutytė: mūsiškiai, bet kitokie (14)

(Puslapis 1 iš 2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Neringa Medutytė / Ekonomika.lt

2011-06-07 16:33

Kylant į viršų buvo dar visai nieko. Galima susikaupti ir dairytis į debesis pro lėktuvo langą. Tačiau tas visuotinis lietuvių klegesys leidžiantis lėktuvui tik didėjo ir, man rodos, liovėsi tik tada, kai po kelionės Vilnius–Londonas–Vilnius pasiekiau namus.

Ankstų pirmadienio rytą pailsėję ir pasidemonstravę Lietuvoje tautiečiai skrido atgal į Londoną dirbti savo darbų. Pigios avialinijos, skraidinančios į šalia megapolio esantį Liutono miestelį, akivaizdu, populiarios – lėktuvas buvo sausakimšas. Kas su sportiniu krepšiu, kas su kokia kita rankine, bet svarbiausia – viešai ir garsiai pasakys, kad parskrido tik „trumpam“ į Lietuvą. Už patogų registruotą bagažą mokanti papildomus litus buvau viena iš nedaugelio.

Vilkau jį įkandin šimtų, o gal net tūkstančių darbo rankų, kurios jau netrukus turėjo dirbti juodžiausius vieno brangiausių pasaulyje miestų darbus.

Prie pasų tikrinimo posto rikiavosi visas lėktuvas lietuvių ir visas lėktuvas lenkų darbininkų, eilė net susiraičiusi vingiavo per kelias sales. Šis vaizdas padėjo suvokti, kas yra tie 200 tūkst. emigravusiųjų.

Stebino viskas – nuo aprangos detalių, elgesio manierų iki pokalbių nuogirdų: tokio prastoko kratinio, tiesą sakant, vienoje vietoje nebuvo tekę matyti ir girdėti.

Atvykę į Londoną išsibarstėme kas sau, nors per visą kelionę šen bei ten buvo girdėti lietuvių kalba, matyti ryškūs rytų europiečių veidai.

Vėl it Lietuvos kaime pasijutau įlipusi į tą patį autobusą, vežantį į Liutono oro uostą. Atkreipiau dėmesį į salotinėmis kelnėmis, blizgančiais juodais sportbačiais, ryškiu rožiniu megztiniu apsirengusią peroksidinę merginą – na, neįmanoma nepastebėti. Stengiausi atsiriboti, bet netrukus jau žinojau visą jos trumpą dešimties metų gyvenimo Londone istoriją: išvyko paskui vaikiną, anglų kalbos nemokėjo, Lietuvoje kosmetologės profesijos nebaigė, Londone dirbo odontologės padėjėja, vėliau draugas persikėlė kitur, jai teko vykti iš paskos, tad dabar jau kelinti metai be darbo. Už kokius pinigus skraido ir gyvena, nežinau.

Prieš skrydį namo teko laukti lygiai tokiose pat ilgose eilėse, tik jau klausantis šios naujos draugės. Tikėjausi bent kokią pateisinamą liūdną gaidą išgirsti. Bet ne: jai Lietuvoje viskas blogai, žmonės nesišypso, o ji mat jau tokia europietė esanti, kad sunkiai ir galėtų prisitaikyti prie Lietuvos gyvenimo. Pamažu nutolau nuo jos pasakojimo, kai aplink pamačiau „treninguotus“, tatuiruotus, persidažiusius, nusiskrudinusius, besidemonstruojančius Lietuvius, vyliausi, kad gal vėl kai kurie iš tų žmonių – lenkai.

Bet ne: tarpusavyje kalbėjo lietuviškai, o kai kurie su savo mažais vaikais – laužyta anglų kalba. Išsiveržus skaudžiam atodūsiui, nauja draugė paaiškina, kad tai – normalu, nes tėvai nori, kad jų vaikai mokykloje ir namie mokytųsi tik anglų kalbos. Vėl išsprūsta žodis „tragedija“. Lieku nesuprasta.

Straipsnio puslapiai:

- Neringa Medutytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas