N. Roubini košmaras (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-06-15 09:57

Pagaliau „planuota“ recesija atėjo. Nuo to laiko, kai buvo paskelbta pasaulinės finansų krizės pabaiga, daug buvo rašoma, kalbama ir prognozuojama apie ekonomikų augimo sulėtėjimą maždaug šiais ir kitais metais (aišku, kai kurie ūkio sektoriai tuo metu tikisi priešingo dalyko – atsigavimo).

Tikriausiai kaip tik dabar galima prisiminti vieną iš kapitalo rinkos mitų, kad indeksai visada eina prieš makroekonominius rodiklius.

Pasaulinės finansų krizės pradžia laikomi 2008 metai. Akcijų indeksai pradėjo kristi jau 2007 metais. O kilti – 2009 metų kovą. Ir tik po kurio laiko buvo „oficialiai“ paskelbta krizės pabaiga. Tai tarsi ir patvirtina minėtą mitą.

Pagrindiniai Baltijos šalių indeksai OMXV, OMXR, OMXT, OMXB nuo aukštumų 2007 m. spalio 8 d. iki dabar nukrito 48 proc., 56 proc., 38 proc., 49 proc. atitinkamai. Tad kyla įdomus klausimas, ką šiandienė „pranašauja“ dabar?

Pasižiūrėję į šių indeksų sudėtis matome, kad jose daug bendrovių, kurių veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo bendros ir šalies, ir pasaulio ekonomikos būklės, vartojimo lygio.

Tad nenuostabu, kad investuotojai yra pakankamai atsargūs ir įsiklauso į ekonomistų perspėjimus (pasaulinę finansinę krizę išpranašavo gerai žinomas ekonomistas Nourielis Roubini). Todėl panikos rinkoje nejaučiame. Žinojome, kad krisime, – ramiai ir lėtai pinigus iš sumažėjusio pelningumo zonos perinvestavome į saugesnius ar pelningesnius instrumentus. Arba bent jau beatodairiškai nepirkome visko, kas po ranka pakliūva.

Šiais laikais laikyti grynuosius pinigus – nebūtinai geriausias pasirinkimas. Pagrindinių valiutų bazinės palūkanų normos vis dar yra istorinėse žemumose. Nors jau panašu, kad ir procentų diriguotojams, ir investuotojams, ir pačioms valiutoms jau „nusibodo“ trinti dugną. ECB euro bazines palūkanas jau pakėlė iki 1,25 proc. Kelia ir kitos nacionalines valiutas turinčios šalys.

Šiandien dar būtų sunku pasakyti dominuojančio pinigų srauto kryptį. Prieš metus jis buvo apibrėžtas vienareikšmiškai – kapitalas „migruoja“ besivystančių ekonomikų link. Šiandien kryptis neaiški. Daug kam atpigus – pasikeitė net aukso ir naftos, maisto produktų kainos – tapo patrauklūs daugelis instrumentų, sektorių ar regionų, gal tik Kinijos ekonomika šiuo metu investuotojams kelia rūpestį, o Vakarų Europos problemas geriau stebėti iš šalies.

Be abejo, vienareikšmiškai teigti, kad pasiekėme recesiją, būtų per drąsu. Analitikai optimistiškai vertina ekonomikos perspektyvas. Greičiausiai taip ir bus. Tačiau tie patys analitikai taip pat mano, kad bendrovės, iš jų ir kurių akcijos kotiruojamos biržose, artimiausiu metu negalės pasigirti tokiu sparčiu pelno augimu, koks fiksuojamas nuo 2009 metų. Su jais sunku būtų nesutikti.

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas