N. Šulijos ir R. Vainienės pašnekesiai Ką rytojui žada ekonomistė ir astrologas

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Naglis Šulija ir Rūta Vainienė / Ekonomika.lt

2013-08-02 18:17

Labas Rūta,

Man reikia tavo pagalbos. Kreipiuosi į tave kaip astrologas. Suprantu, kad astrologija šiais laikais ir dar mūsų visuomenėje yra dalykas marginalinis (todėl prieš atsakydama turėsi įvertinti viešąją nuomonę, kuri tikrai nepatingės aptarti ganėtinai neįprasto mūsų dialogo), bet akimirkai tarkime, kad ji yra tokia pat įprasta ar bent jau priimtina, kaip kokia hidrobotanika.

Reikalas tas, kad aš kaip astrologas matau tam tikrą reiškinį, tačiau nemoku jo tinkamai įvertinti. Su astrologija taip yra – jeigu astrologijos dėka norime teisingai diagnozuoti ir pateikti rekomendacijas apie asmens sveikatą, pirmiausia reikia turėti medicininį išsilavinimą (pageidautina dar ir praktiką), ir tik po to pridėjus astrologiją galima kalbėti apie ligos eigą. Atitinkamai, ekonomikos srityje pirmiausia reikia turėti bent jau šios srities žinių, kurios leidžia matyti tai kas vyksta specialisto akimis, ir tik po to pridėjus astrologijos žinias gauti dar platesnį vaizdą.

Taigi, aš kaip astrologas matau, kad 2015 metų pabaigoje mes, Lietuvos gyventojai, susidursime su rimtais ekonominio pobūdžio sunkumais. Svarbiausi ir esminiai viską apibūdinantys žodžiai galėtų būti “sąstingis” ir “stagnacija”. Pamėginsiu pailiustruoti pavyzdžiais.

Kai toks rodiklis, kokį matau Lietuvos valstybės horoskope būna kokio nors privataus asmens horoskope, jis, tas asmuo susiduria su finansiniais sunkumais: jo pajamos mažėja arba kurį laiką jų visai nebūna, o skoliniai įsipareigojimai išlieka; galimos nenumatytos ir dėl to skausmingos išlaidos, finansiniai praradimai ir panašūs dalykai. Aplinkybės klostosi taip, kad tokiam žmogui tenka kurį laiką gyventi iš pajamų, kurios daug mažesnės nei jis būna įpratęs, taip pat tenka laikytis itin griežtos finansinės disciplinos, o tai būna skausminga.

Beje, kaip tik toks reiškinys dabar vyksta Europos Sąjungoje. Prasidėjo jis maždaug tuo metu, kai prasidėjo bėdos su Graikijos bankais, tęsiasi dabar ir dar truks maždaug metus. Ekonomikos lėtėjimas, lėšų stygius, bedarbystė ir panašūs reiškiniai vienokia ar kitokia forma persekioja daugelį ES šalių. Ekonomikos arba neauga, arba yra didelių bėdų, o jei yra koks augimas, tai jis labai menkas. Perspektyvos kol kas nekokios. Visa tai tu žinai geriau už mane. Svarbu yra tai, kad astrologija gali nurodyti laiką, kada šie reiškiniai baigsis. Tai – 2014 metų lapkritis. Išeitų, kad ši stagnacija ir visos ES finansinės bėdos truks lygiai trejus metus – nuo 2011 metų lapkričio iki 2014 metų lapkričio. Taigi, laiko laukti liko palyginti nedaug.

Galima būtų tiktai pasidžiaugti – bendras fonas Lietuvos atžvilgiu taps palankesnis. Tačiau tai --fonas, o pačioje Lietuvoje netrukus prasidės problemos. Pagal analogiją su jau pateiktu pavyzdžiu, galima tikėtis apyvartinių lėšų stygiaus, finansinės ir, matyt, ekonominės stagnacijos jei ne ko nors blogiau, o eilinį kartą patikėję, kad jiems dar galima kvėpuoti pensininkai vėl susidurs su jiems gerai pažįstamu klausimu – kaip išgyventi? Valstybė dėl man kol kas nesuprantamų priežasčių nebegaus pajamų arba jų gaus daug mažiau, nei bus įpratusi kelerius metus iki šio laikotarpio pradžios, o jos skoliniai įsipareigojimai išliks. Ką tai gali reikšti mums visiems tu gali papasakoti geriau už mane. Beje, valstybei teks gyventi labai griežtomis finansinės apskaitos sąlygomis, todėl čia aš leisiu sau pajuokauti – matyt, į valdžią grįš konservatoriai ir Andrius Kubilius – juk jis yra taupymo specialistas ir laikmečio dvasia jį vėl pašauks į postą.

Čia vėl galima prabilti apie laiko ribas: prasidės viskas 2015 metų lapkritį, o pasibaigs tiktai 2019 metų sausį. Vadinasi, teks kentėti kiek daugiau, nei trejus metus. Čia reikia pastebėti, kad šiuolaikinės Lietuvos horoskope toks rodiklis bus pirmą kartą, todėl galima manyti, jog susidursime su gyvenimo reiškiniais, kuriems analogų šios šalies gyvenime dar nebuvo.

Šiaip, finansinė disciplina nėra blogas dalykas jeigu ji nėra žudanti. Bėda yra ta, kad į šį stagnacijos ar finansinio sausmečio laikotarpį įsiterps dar vienas laikotarpis, reguliariai pasikartojantis mūsų šalies gyvenime. Nežinau, kaip tai įvardija ekonomistai ir finansistai, bet astrologine kalba kalbant, tai – finansinio jovalo, neišsipildžiusių lūkesčių ir nepagrįstų sprendimų metai. Tiems, kurie gyvena iš algos bei smulkiajam verslui tai būdavo ganėtinai sunkus metas.

Pirmą kartą su juo susidūrėme visai netrukus po Nepriklausomybės paskelbimo ir truko jis nuo 1990 metų rugsėjo iki 1991 metų rugpjūčio. Ar ne tada Gediminas Vagnorius eksperimentavo su hiperinfliacija? Antrą kartą tas pat reiškinys vyko nuo 1999 metų liepos iki 2000 metų birželio. Ar tik ne tuomet Rolando Pakso vyriausybė pagalvojo, kad Rusijos krizės pasekmės jau praeityje? O trečią kartą prisiminti visai nesunku: prasidėjo viskas 2008 metų birželį, šalį valdant dar Gedimino Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei, o baigėsi 2009 metų balandžio ir gegužės sandūroje, jau, kaip sakoma, prie Kubiliaus. Kiek to laikotarpio sprendimų ir pradėtų darbų vėliau nereikėjo taisyti?

Straipsnio puslapiai:

- Naglis Šulija ir Rūta Vainienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas