N. Treigys: džiaugtis pavasariu dar anksti

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-01-25 15:50

Praėję metai su savimi nenusinešė Europos valstybių finansinių problemų. Jas turėsime spręsti dar ir šiemet. Į pagalbą Europai atskubėjo Azijos valstybės.

Kai kuriomis vadinamosiomis PIIGS valstybėmis finansų rinkų žaidėjai pasitiki labiau nei anksčiau. Štai Italija pasiskolino kelis milijardus eurų. Įdomus faktas, kad Italijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) paklausa buvo beveik pusantro karto didesnė nei pasiūla.

Tiesa, „kreditoriai“ reikalauja ir didesnių palūkanų. Jos nėra labai žiaurios, kokios galėtų būti esant tokiai valstybių padėčiai – 3,67–5,06 proc., priklausomai nuo trukmės. Palyginti su Lietuvos mokamomis palūkanomis (šiemet išplatintų įvairios trukmės VVP ir iždo vekselių palūkanų vidurkis yra apie 2,22 proc.) – tai labai daug.

Lietuva dar turi skolinimosi „rezervą“ (valstybės skola dar konvergencijos reikalavimų rėmuose), o Italija jau dabar yra „nemoki“ – skaičiuojama, kad valdžios skola 2011 metais sudarys 120 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Ispanija ir Portugalija teigia, kad joms nereikės paramos iš tam specialiai sukurto Europos Sąjungos paramos fondo. Analitikai primena, kad taip kalbėjo Graikija ir Airija, kol prisikalbėjo ir joms buvo suteikta fondo parama. Ši padėtis kiek kitokia. Matyt, šalims gali pavykti išsikapstyti iš „degančių“ bėdų, o ilgainiui sutvarkyti ir visą ūkį.

Taigi pirmosios atsigavimo kregždės lyg ir pasirodė PIIGS padangėse, bet džiaugtis pavasariu dar labai anksti. Bankinio sektoriaus problemos nesitraukia iš pirmojo plano. Kol tai nebus sutvarkyta, vyturiai dar ilgai ten nečiulbės...

Todėl šioje šviesoje Europos centrinio banko (ECB) vadovo Jeano Claude’o Tricheto susirūpinimas didėjančia euro zonos infliacija įgauna naujų atspalvių. Kainas kelia ne atsigaunantis vartojimas, o kylančios žaliavų kainos. Prie kainų kilimo gali prisidėti ir probleminių valstybių obligacijų supirkimas.

Negelbėsi valstybių – blogai, stabdysi infliaciją – stabdysi vartojimo atsigavimą. Gelbėti negalima stabdyti – pone J. C. Trichetai, padėkite kablelį tinkamoje vietoje. ECB vadovo dabar laukia sunkūs namų darbai. Beje, tai ne tik ECB, bet ir visos euro zonos bendras darbas. Palinkėkime jiems sėkmės.

Kita problema, su kuria susiduria aprašomas regionas, tarptautinio kapitalo srautų judėjimas iš didelių pajamų valstybių į besivystančias („emerging“) ir (ar) vidutinių pajamų valstybes, kurios turi gerai išplėtotas paskolų ir akcijų rinkas.

Tai tarsi ir gerai, tokioms šalims daug lengviau atsigauti po krizės. Bet lazda turi du galus. Kapitalų srautai gali suformuoti naujus kainų burbulus, o turtingiausios valstybės priverstos mažinti ūkio augimo prognozes.

Galbūt nereikia dėl to labai jaudintis, kaip tą daro Pasaulio bankas. Juk visais laikais pinigai judėjo iš žemos pajamingumo srities į aukšto pajamingumo sritį. Paskui pinigų srautą seka ir investuotojai.

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

Tadas Povilauskas. Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas