N. Treigys: džiaugtis pavasariu dar anksti

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-01-25 15:50

Praėję metai su savimi nenusinešė Europos valstybių finansinių problemų. Jas turėsime spręsti dar ir šiemet. Į pagalbą Europai atskubėjo Azijos valstybės.

Kai kuriomis vadinamosiomis PIIGS valstybėmis finansų rinkų žaidėjai pasitiki labiau nei anksčiau. Štai Italija pasiskolino kelis milijardus eurų. Įdomus faktas, kad Italijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) paklausa buvo beveik pusantro karto didesnė nei pasiūla.

Tiesa, „kreditoriai“ reikalauja ir didesnių palūkanų. Jos nėra labai žiaurios, kokios galėtų būti esant tokiai valstybių padėčiai – 3,67–5,06 proc., priklausomai nuo trukmės. Palyginti su Lietuvos mokamomis palūkanomis (šiemet išplatintų įvairios trukmės VVP ir iždo vekselių palūkanų vidurkis yra apie 2,22 proc.) – tai labai daug.

Lietuva dar turi skolinimosi „rezervą“ (valstybės skola dar konvergencijos reikalavimų rėmuose), o Italija jau dabar yra „nemoki“ – skaičiuojama, kad valdžios skola 2011 metais sudarys 120 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Ispanija ir Portugalija teigia, kad joms nereikės paramos iš tam specialiai sukurto Europos Sąjungos paramos fondo. Analitikai primena, kad taip kalbėjo Graikija ir Airija, kol prisikalbėjo ir joms buvo suteikta fondo parama. Ši padėtis kiek kitokia. Matyt, šalims gali pavykti išsikapstyti iš „degančių“ bėdų, o ilgainiui sutvarkyti ir visą ūkį.

Taigi pirmosios atsigavimo kregždės lyg ir pasirodė PIIGS padangėse, bet džiaugtis pavasariu dar labai anksti. Bankinio sektoriaus problemos nesitraukia iš pirmojo plano. Kol tai nebus sutvarkyta, vyturiai dar ilgai ten nečiulbės...

Todėl šioje šviesoje Europos centrinio banko (ECB) vadovo Jeano Claude’o Tricheto susirūpinimas didėjančia euro zonos infliacija įgauna naujų atspalvių. Kainas kelia ne atsigaunantis vartojimas, o kylančios žaliavų kainos. Prie kainų kilimo gali prisidėti ir probleminių valstybių obligacijų supirkimas.

Negelbėsi valstybių – blogai, stabdysi infliaciją – stabdysi vartojimo atsigavimą. Gelbėti negalima stabdyti – pone J. C. Trichetai, padėkite kablelį tinkamoje vietoje. ECB vadovo dabar laukia sunkūs namų darbai. Beje, tai ne tik ECB, bet ir visos euro zonos bendras darbas. Palinkėkime jiems sėkmės.

Kita problema, su kuria susiduria aprašomas regionas, tarptautinio kapitalo srautų judėjimas iš didelių pajamų valstybių į besivystančias („emerging“) ir (ar) vidutinių pajamų valstybes, kurios turi gerai išplėtotas paskolų ir akcijų rinkas.

Tai tarsi ir gerai, tokioms šalims daug lengviau atsigauti po krizės. Bet lazda turi du galus. Kapitalų srautai gali suformuoti naujus kainų burbulus, o turtingiausios valstybės priverstos mažinti ūkio augimo prognozes.

Galbūt nereikia dėl to labai jaudintis, kaip tą daro Pasaulio bankas. Juk visais laikais pinigai judėjo iš žemos pajamingumo srities į aukšto pajamingumo sritį. Paskui pinigų srautą seka ir investuotojai.

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas