N. Treigys: sėkmė lydi kantriausius


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-05-17 10:35

Neseniai rašėme, kad maisto kainos pasaulio rinkose yra linkusios mažėti. Dar anksčiau, kai buvo pučiamas šių kainų burbulas, siūlėme investuoti į atitinkamus ETF‘us. Peržvelgus pozicijas telieka konstatuoti faktą, kad kainos nustojo augti, stabilizavosi, o kai kurios net žymiai krito.

Tai nereiškia, kad žmonės pradėjo valgyti mažiau. Priežastys grynai ekonominės. Labiau kristi kainoms neleidžia nebent pingantis doleris.

Daugiau nei metus augančios maisto produktų kainos ūkininkus skatino didinti šių produktų pasėlių plotus. Galbūt rinkoje atsirado ir naujų veikėjų. Tai elementaru, solidžios pelno maržos pažadas yra tarsi šviesos šaltinis naktinėms plaštakėms.

Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos kovo mėnesio ataskaita, galima teigti, kad javų pasiūla šiais metais gali išaugti keliais procentais, palyginti su praėjusių metų pasiūla. Didesnio javų derliaus tikimasi NVS, Indijoje, Pakistane, galbūt ir Kinijoje.

Didesnis javų kiekis reikštų kainų mažėjimą pasaulio rinkose. Tačiau neskubėkite atsikratyti savo investicijų. Žemės ūkio produktų derlius ir jo kokybė – subtilus ir jautrus dalykas. Kiekvienais metais gamta pasaulio ūkininkams krečia išdaigas. Ne išimtis ir šie metai.

Išsiliejusi Misisipė, potvyniai Pakistane, sausra Kinijoje – tik šių metų pradžios gamtos išdaigos, jos jau padarė įtaką būsimam žemės ūkio derliui. O kur dar atskirų valstybių politiniai sprendimai?..

Šių metų javų ateities sandorių kainos dar laikosi metų pradžios lygio ar net kiek žemesnio, tačiau 2012 metų ateities sandorių kainos jau gerokai aukštesnės. Tad šiuo metu mes greičiausiai stebime grynai techninę korekciją.

Neskuba investuotojai, neskuba vartotojai. Neskubėkime ir mes. Kaip tik šiuo metu rinką pasiekia informacija apie būsimą derlių, apie pasėlių būklę. Nesu agronomijos žinovas, bet suprantu, kad čia nepriskubėsi. Arimas, sėjimas, prižiūrėjimas, tręšimas, derliaus nuėmimas – natūralus ir neskubrus procesas. Nepastumsi ir nepatempsi. Geriausią rezultatą pasiekia kantriausieji.

Jei pasiryžome savo investicijas susieti su žemės ūkiu, teks apsiginkluoti kantrybe ir mums. Tiesą pasakius, kurdami bet kokį investicinį portfelį susiduriame su tuo pačiu ciklu: arimas, sėjimas, tręšimas, na ir, jei tinkamai viską darėme, derliaus nuėmimas.

Valgyti mažiau tikrai nenustojome. Didelė tikimybė, kad atsigaunant ekonomikoms, valgyti pradėsime daugiau. Jau nekalbant apie įspūdingas Jungtinų Tautų Organizacijos prognozes dėl sparčiai augančio žmonijos skaičiaus Žemėje.

Jei tegalime spėlioti apie būsimą žemės ūkio kultūrų pasiūlą pasaulio rinkose, dėl paklausos abejoti neverta. Jau dešimtmetį ateities sandoriuose matyti didėjančios apyvartos. Spekuliantai šiame pinigų sraute sudaro nereikšmingą dalį.

Čia ir baigsime pasvarstymus apie maisto rinką. Artėja pietų metas ir kvapai iš netoliese esančios kavinės jau trukdo dirbti.

 

 

 

- Nauris Treigys

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas