N. Treigys: sėkmė lydi kantriausius


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-05-17 10:35

Neseniai rašėme, kad maisto kainos pasaulio rinkose yra linkusios mažėti. Dar anksčiau, kai buvo pučiamas šių kainų burbulas, siūlėme investuoti į atitinkamus ETF‘us. Peržvelgus pozicijas telieka konstatuoti faktą, kad kainos nustojo augti, stabilizavosi, o kai kurios net žymiai krito.

Tai nereiškia, kad žmonės pradėjo valgyti mažiau. Priežastys grynai ekonominės. Labiau kristi kainoms neleidžia nebent pingantis doleris.

Daugiau nei metus augančios maisto produktų kainos ūkininkus skatino didinti šių produktų pasėlių plotus. Galbūt rinkoje atsirado ir naujų veikėjų. Tai elementaru, solidžios pelno maržos pažadas yra tarsi šviesos šaltinis naktinėms plaštakėms.

Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos kovo mėnesio ataskaita, galima teigti, kad javų pasiūla šiais metais gali išaugti keliais procentais, palyginti su praėjusių metų pasiūla. Didesnio javų derliaus tikimasi NVS, Indijoje, Pakistane, galbūt ir Kinijoje.

Didesnis javų kiekis reikštų kainų mažėjimą pasaulio rinkose. Tačiau neskubėkite atsikratyti savo investicijų. Žemės ūkio produktų derlius ir jo kokybė – subtilus ir jautrus dalykas. Kiekvienais metais gamta pasaulio ūkininkams krečia išdaigas. Ne išimtis ir šie metai.

Išsiliejusi Misisipė, potvyniai Pakistane, sausra Kinijoje – tik šių metų pradžios gamtos išdaigos, jos jau padarė įtaką būsimam žemės ūkio derliui. O kur dar atskirų valstybių politiniai sprendimai?..

Šių metų javų ateities sandorių kainos dar laikosi metų pradžios lygio ar net kiek žemesnio, tačiau 2012 metų ateities sandorių kainos jau gerokai aukštesnės. Tad šiuo metu mes greičiausiai stebime grynai techninę korekciją.

Neskuba investuotojai, neskuba vartotojai. Neskubėkime ir mes. Kaip tik šiuo metu rinką pasiekia informacija apie būsimą derlių, apie pasėlių būklę. Nesu agronomijos žinovas, bet suprantu, kad čia nepriskubėsi. Arimas, sėjimas, prižiūrėjimas, tręšimas, derliaus nuėmimas – natūralus ir neskubrus procesas. Nepastumsi ir nepatempsi. Geriausią rezultatą pasiekia kantriausieji.

Jei pasiryžome savo investicijas susieti su žemės ūkiu, teks apsiginkluoti kantrybe ir mums. Tiesą pasakius, kurdami bet kokį investicinį portfelį susiduriame su tuo pačiu ciklu: arimas, sėjimas, tręšimas, na ir, jei tinkamai viską darėme, derliaus nuėmimas.

Valgyti mažiau tikrai nenustojome. Didelė tikimybė, kad atsigaunant ekonomikoms, valgyti pradėsime daugiau. Jau nekalbant apie įspūdingas Jungtinų Tautų Organizacijos prognozes dėl sparčiai augančio žmonijos skaičiaus Žemėje.

Jei tegalime spėlioti apie būsimą žemės ūkio kultūrų pasiūlą pasaulio rinkose, dėl paklausos abejoti neverta. Jau dešimtmetį ateities sandoriuose matyti didėjančios apyvartos. Spekuliantai šiame pinigų sraute sudaro nereikšmingą dalį.

Čia ir baigsime pasvarstymus apie maisto rinką. Artėja pietų metas ir kvapai iš netoliese esančios kavinės jau trukdo dirbti.

 

 

 

- Nauris Treigys

Close

Rokas Grajauskas. Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

 Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje ...

Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ...

Rūta Vainienė. Ar visi čia vagys?

 Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir ...

Robertas Dargis: dėl minimalios algos kėlimo užsidarė dešimtys įmonėlių, žmonės emigravo

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų ...

„Nordea“ prognozės: pučiant stipriam vėjui net kalakutai skraido Prabilo apie ekonominę krizę

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto ...

Tadas Povilauskas. Baltijos šalių ekonomika – problemos panašios, sprendimai dažnai skirtingi

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, ...

Rūta Vainienė. Sumažino administracinę naštą, o kiek padidino?

 Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų ...

SEB banko analitikai: ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo ...

Nerijus Mačiulis. Ekonomikos augimas viršija visus lūkesčius, tačiau ar ilgam?

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo ...

Tadas Povilauskas. Lietuvoje toliau auga lūkesčiai dėl didesnės algos

  Vidutinis darbo užmokestis antrą ketvirtį augo lėčiau negu pirmą ketvirtį. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių praėjusį ketvirtį buvo 839 eurai ir per metus padidėjo 8,7 procento. Sparčiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas