N. Treigys: sėkmė lydi kantriausius


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-05-17 10:35

Neseniai rašėme, kad maisto kainos pasaulio rinkose yra linkusios mažėti. Dar anksčiau, kai buvo pučiamas šių kainų burbulas, siūlėme investuoti į atitinkamus ETF‘us. Peržvelgus pozicijas telieka konstatuoti faktą, kad kainos nustojo augti, stabilizavosi, o kai kurios net žymiai krito.

Tai nereiškia, kad žmonės pradėjo valgyti mažiau. Priežastys grynai ekonominės. Labiau kristi kainoms neleidžia nebent pingantis doleris.

Daugiau nei metus augančios maisto produktų kainos ūkininkus skatino didinti šių produktų pasėlių plotus. Galbūt rinkoje atsirado ir naujų veikėjų. Tai elementaru, solidžios pelno maržos pažadas yra tarsi šviesos šaltinis naktinėms plaštakėms.

Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos kovo mėnesio ataskaita, galima teigti, kad javų pasiūla šiais metais gali išaugti keliais procentais, palyginti su praėjusių metų pasiūla. Didesnio javų derliaus tikimasi NVS, Indijoje, Pakistane, galbūt ir Kinijoje.

Didesnis javų kiekis reikštų kainų mažėjimą pasaulio rinkose. Tačiau neskubėkite atsikratyti savo investicijų. Žemės ūkio produktų derlius ir jo kokybė – subtilus ir jautrus dalykas. Kiekvienais metais gamta pasaulio ūkininkams krečia išdaigas. Ne išimtis ir šie metai.

Išsiliejusi Misisipė, potvyniai Pakistane, sausra Kinijoje – tik šių metų pradžios gamtos išdaigos, jos jau padarė įtaką būsimam žemės ūkio derliui. O kur dar atskirų valstybių politiniai sprendimai?..

Šių metų javų ateities sandorių kainos dar laikosi metų pradžios lygio ar net kiek žemesnio, tačiau 2012 metų ateities sandorių kainos jau gerokai aukštesnės. Tad šiuo metu mes greičiausiai stebime grynai techninę korekciją.

Neskuba investuotojai, neskuba vartotojai. Neskubėkime ir mes. Kaip tik šiuo metu rinką pasiekia informacija apie būsimą derlių, apie pasėlių būklę. Nesu agronomijos žinovas, bet suprantu, kad čia nepriskubėsi. Arimas, sėjimas, prižiūrėjimas, tręšimas, derliaus nuėmimas – natūralus ir neskubrus procesas. Nepastumsi ir nepatempsi. Geriausią rezultatą pasiekia kantriausieji.

Jei pasiryžome savo investicijas susieti su žemės ūkiu, teks apsiginkluoti kantrybe ir mums. Tiesą pasakius, kurdami bet kokį investicinį portfelį susiduriame su tuo pačiu ciklu: arimas, sėjimas, tręšimas, na ir, jei tinkamai viską darėme, derliaus nuėmimas.

Valgyti mažiau tikrai nenustojome. Didelė tikimybė, kad atsigaunant ekonomikoms, valgyti pradėsime daugiau. Jau nekalbant apie įspūdingas Jungtinų Tautų Organizacijos prognozes dėl sparčiai augančio žmonijos skaičiaus Žemėje.

Jei tegalime spėlioti apie būsimą žemės ūkio kultūrų pasiūlą pasaulio rinkose, dėl paklausos abejoti neverta. Jau dešimtmetį ateities sandoriuose matyti didėjančios apyvartos. Spekuliantai šiame pinigų sraute sudaro nereikšmingą dalį.

Čia ir baigsime pasvarstymus apie maisto rinką. Artėja pietų metas ir kvapai iš netoliese esančios kavinės jau trukdo dirbti.

 

 

 

- Nauris Treigys

Close

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

Ieva Valeškaitė. Paklaidinti mokesčių migloje

 Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – tik pusė tiesos. Tai galbūt ir reiškia, kad valdžia neįves langų, saldainių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas