Nauja AE – vienintelė reali alternatyva (4)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Saulius Kutas / Ekonomika.lt

2011-12-07 15:49

Nauja atominė elektrinė Lietuvai yra vienintelė reali alternatyva esminėms energetikos problemoms spręsti –  sukurti šalyje bazinės, pastoviai gaminamos elektros energijos gamybos pajėgumus ir garantuoti apsirūpinimo energija saugumą.

Laikydamasi tarptautinių branduolinės saugos principų, Lietuva du dešimtmečius saugiai eksploatavo Ignalinos atominę elektrinę (AE) ir užtikrino elektros energijos tiekimo saugumą. Tačiau paklususi ES reikalavimui sustabdyti Ignalinos AE, Lietuva atsidūrė kryžkelėje – šalies energetika prarado pirminių energijos išteklių įvairovę, turime importuoti daugiau kaip 60 procentų reikiamos elektros energijos, mūsų elektros tinklai neintegruoti į Vakarų Europos tinklus, o iškastinis kuras importuojamas tik iš vienos šalies.

Mano manymu, šioje situacijoje labai svarbu užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymu įtvirtintas branduolinės energijos naudojimo tęstinumas taptų tikrove.

Atominei energetikai alternatyvų nėra

Suprantama, kad Lietuvos gyventojams rūpi, ar nauja atominė elektrinė nekels pavojaus, ar tikrai ji reikalinga.

Energetinis saugumas yra įmanomas tik tada, kai užtikrinama pirminių energijos išteklių įvairovė, šalyje yra pakankamai bazinės elektros energijos gamybos pajėgumų, energetiniai tinklai integruoti į Europos sistemas ir vartotojai gauna energiją prieinamomis kainomis. Šia prasme Lietuvoje atominė elektrinė alternatyvos neturi.

Taip, atominė elektrinė yra potencialiai pavojingas objektas, todėl elektrinei keliami papildomi griežti reikalavimai: saugos principus nustato tarptautinės organizacijos, šalyje kuriama nacionalinė branduolinės saugos priežiūros sistema. Bet koks neįprastas įvykis,  nekalbant apie avarijas, visose atominėse elektrinėse ištiriamas, išvados skelbiamos, numatomos priemonės panašiems įvykiams išvengti kitose elektrinėse. Sutrikimų ir avarijų prevencijos sistema branduolinėje energetikoje yra bene geriausiai organizuota ir efektyviai veikianti pasauliniu mastu.

Mažiau incidentų

 Kaip bebūtų skaudu, tačiau, apibendrinus pasaulio statistiką, pasirodė, kad gaminant 20 mlrd. kWh  elektros energijos (tiek jos pagaminome Lietuvoje 2003 metais), akmens anglies kuro cikle vidutiniškai žūna 3500 žmonių, tuo tarpu branduolinio kuro cikle – vos 1 žmogus. Atominėse elektrinėse susidarančių labai pavojingų atliekų tūris, lyginant su atliekomis, susikaupiančiomis iškastinio kuro elektrinėse, yra labai mažas.

Praktiškai visos šios atliekos laikomos patikimose saugyklose. Neturėtume šių faktų laikyti  „neatremiamais“ argumentais branduolinės energetikos naudai. Priešingai – šiuos faktus vertinti, kiek pavojinga žmonėms minima veikla ir, kad besąlygiškai laikantis saugos reikalavimų, galima, ir ekonomiškai tikslinga, pripažinti bei remti branduolinę energiją, kaip svarbią energijos išteklių balanso dalį.

Straipsnio puslapiai:

- Saulius Kutas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas