Naujaisiais metais pasaulio ekonomikoje – geros naujienos

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Bo Bejstrupas Christensenas

2013-12-17 10:44

Komentarą parengė Bo Bejstrupas Christensenas, „Danske Bank“ investicijų valdymo padalinio „Danske Capital“ vyriausias analitikas

Šiais metais euro zonoje, kartu ir visoje Europoje, vis dar buvo jaučiamas per ilgai užsitęsusios recesijos šleifas, tačiau antrąjį šių metų ketvirtį Europos ekonomikos dangus pradėjo giedrytis. Panašiai situacija klostėsi ir kitoje Atlanto pusėje. Tad įvertindami besibaigiančius metus ir piešdami kitų metų pasaulio ekonomikos paveikslą, galime matyti daugiau šviesių spalvų.

Panašu, kad pirmoji 2013 m. pusė pateikė daugiau gerų naujienų nei blogų, o JAV ir euro zonos ekonomikos demonstravo geresnius rezultatus nei buvo prognozuojama. Tuo tarpu antroji metų pusė buvo itin ryški atkakliomis politinėmis rietenomis JAV, kurias iš dalies sukėlė šalies centrinio banko kalbos apie kiekybinio ekonomikos skatinimo pristabdymą. Tačiau antrąjį 2013 m. pusmetį kilusios diskusijos dėl valstybės skolinimosi „lubų“ privertė FED neribotam laikui nukelti sprendimą dėl ekonomikos skatinimo nutraukimo. Prognozuojama, kad politikų neužtikrintumas gali smogti metiniams JAV ekonomikos rodikliams.

Geresnė nuotaika – abiejose pusėse

2014-uosius pradėsime optimistiškomis nuotaikomis. JAV ekonomika vidutiniškai kasmet augdavo apie 2 proc. ir gerokai lenkdavo Europą, tačiau nedarbo lygis vis dar per aukštas, o nekilnojamojo turto rinka neišsikapanoja iš duobės. Gerų rezultatų neleido pasiekti itin griežta fiskalinė šalies politika. Tačiau, „Danske Bank“ analitikų duomenimis, 2014 m. JAV BVP gali augti bent 3 proc. – tai būtų geriausias rodiklis nuo 2010 m. Tam daugiausia įtakos turės atleisti fiskalinės drausmės varžtai. Be to, tikimasi, kad kas mėnesį bus sukuriama po 150-200 tūkst. naujų darbo vietų.

Teigiamas postūmis bus jaučiamas ir Europoje. Pasibaigus recesijai, kitais metais Europos ekonomika gali sustiprėti apie 1,5 proc. Tai nėra itin didelis šuolis aukštyn, tačiau toks augimas gali signalizuoti apie galutinį išsikapanojimą iš ekonominės krizės duobės. Kaip ir JAV, augimui įtakos turės švelnėjanti fiskalinė drausmė. Be to, Europos finansų sistema bus vėl pajėgi suteikti paramą privačiam sektoriui kuriant naujas darbo vietas.

Augimas, kuris neramina

Kita vertus, kitais metais Kinija ir kitos besivystančios pasaulio rinkos ne itin džiugins. Kinijos ekonomika pastaraisiais metais vidutiniškai kasmet augo 8 proc. Pastebima, kad šalyje susidaro palankios sąlygos pūstis nekilnojamojo turto kainų „burbului“. Augančios būsto kainos ir įsiskolinimai signalizuoja apie galimą ekonomikos perkaitimą, kas buvo seniau pastebima Ispanijoje, JAV ir kitose šalyse.

Straipsnio puslapiai:

- Bo Bejstrupas Christensenas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas