Naujas oro uosto veidas

(Puslapis 1 iš 3)


Ekonomika.lt nuotr.

Rapolas Gabrys / Ekonomika.lt

2011-09-23 09:11

Per pastaruosius kelerius metus Vilniaus oro uostas tapo moderniu Europos oro uostu, smarkiai pagausėjo ne tik skrydžių, bet ir paslaugų keleiviams. Laukti skrydžio Vilniuje tapo maloniau ir jaukiau, nes čia galima rasti visus reikalingiausius dalykus: atsigerti, pavalgyti, nusipirkti spaudos ar lauktuvių, prisijungus prie bevielio interneto dirbti kompiuteriu ar tiesiog ilsėtis.

Per beveik trejus pastaruosius metus Vilniaus oro uostas pasikeitė neatpažįstamai. Oro uostas ne tik buvo rekonstruotas, bet ir aktyviai dirbo plėtodamas paslaugas keleiviams. Po patikros patekus į skrydžio laukimo zoną apima jausmas, kad jau nukeliavome į kurią nors Europos šalį, nes nuo spalvų, pasirinkimo ir pagundų gausos gali apsisukti galva. Nuo 2010 metų Vilniaus oro uoste atidaryta daug naujų parduotuvių: knygynas, vardinių laikrodžių, mobiliųjų telefonų ir elektronikos priedų, suvenyrų bei kelionės prekių. Prieš porą savaičių savo prekybos paviljoną atidarė tautinio paveldo produkcija prekiaujanti prekybos vieta. Vilniaus oro uoste esančių maitinimo vietų sąrašą papildė dar dvi naujos maitinimo vietos.

„Šiuo metu laisvo ploto nuomai yra likę vos 15 proc. ir esame tikri, kad per kitus metus visi plotai bus išnuomoti ir oro uoste teikiamų paslaugų spektras dar išsiplės“, – kalbėjo Vilniaus oro uosto Komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus. Vilniaus oro uostas ir toliau siekia didinti keleivių skaičių, 2012 metais prognozuojamas apie 15 proc. augimas.

Operatoriai planuoja plėtrą

Lietuviško tautinio paveldo produktais prekiaujanti įmonė LTASTE Vilniaus oro uoste, ko gera, yra pati naujausia. Jos originalus tautiškais ornamentais išgražintas paviljonas atsirado vos prieš porą savaičių. „Keliaujant po pasaulį ir lyginant Vilniaus oro uosto vaizdas buvo gana liūdnas, – kalbėjo LTASTE vadovė Jūratė Panumienė. – Tačiau augant keleivių srautui pagaliau galėjome įgyvendinti savo idėją ir pasiūlėme išvykstantiems pirkėjams lauktuvėms, dovanoms skirtą kokybišką, lietuvišką, kruopščiai atrinktą asortimentą, kuriuo norisi didžiuotis. Visi gaminiai yra autentiški, dauguma – rankų darbo, su tautinio paveldo sertifikatais“.

Laikrodžių parduotuvės „Luxury Travel“ direktorius Gintaras Pečiulis sako, kad jų parduotuvė oro uoste atidaryta liepą. Jis Vilniaus oro uoste mato didelių perspektyvų. „Tai unikali vieta, mes oro uoste esame vieninteliai tokie laikrodžių pardavėjai, o keleivių srautas nuolat auga. Savo iniciatyva planuojame reklamines priemones, kurios padėtų pritraukti daugiau klientų“, – kalbėjo G. Pečiulis.

Vilniaus oro uoste dabar yra net penkios „R-kiosk“ vietos. Komercijos ir koncepcijos plėtros departamento direktorius Tomas Jančoras sakė, kad į oro uostą juos pritraukė galimybė „pateikti savo vizitinę kortelę“ ir nuolatinis intensyvus pirkėjų srautas.

Straipsnio puslapiai:

- Rapolas Gabrys

Close

Diskriminacija dėl lyties darbo skelbimuose – tik ledkalnio viršūnė

Nors Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas įsigaliojo dar 1999 metais, lytinė diskriminacija sutinkama itin dažnai. „Eurostat“ duomenimis, 2015 metais vien moterų atlyginimas Lietuvoje buvo 10 procentų mažesnis, nei tas pačias ...

Minimalaus atlyginimo likimas Lietuvoje: ar prilygs kitoms ES šalims?

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų ...

Kas pernai uždirbo daugiausiai?

Pernai daugiausia uždirbusių darbuotojų pagal darbo sritis penketukas nedaug pakito nuo 2015-ųjų – jame puikuojasi eksporto, vadovavimo ir valdymo, statybos ir informacinių technologijų specialistai. Vienintelė sritis, pernai nebepatekusi į ...

Portalą tv3.lt skaito daugiau nei milijonas lankytojų

Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt „Gemius Baltic“ sausio mėnesio duomenimis toliau augo ir jau trečią mėnesį iš eilės yra trečias pagal lankomumą portalas Lietuvoje. Portalo tv3.lt populiarumas nuolat auga tarp mobiliųjų ...

Paskelbta, kiek sausį didėjo kainos

Ekonomistai prognozavo, kad šiais metais kainos didės. Ir pirmuoju mėnesiu jau matoma infliacija, tačiau dar nedidelė. 2017 m. sausio mėn., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., ...

Kada butai buvo pigiausi?

Per paskutinius dešimt metų nekilnojamojo turto rinka patyrė ir nuosmukių, ir pakilimų. Paskutiniaisiais metais būsto kainos itin augo. Tačiau ar visur? Portalo Aruodas.lt skelbimuose siūlytos parduodamų būtų kainos atskleidžia, kad ...

Senos statybos namų ateitis – belieka nugriauti?

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma ...

Bute negyveni, neremontuoji, tačiau už statybinių medžiagų išvežimą moki

Įsivaizduokite: nusiperkate butą su daline apdaila naujos statybos name, manote, kad galėsite iš lėto įsirenginėti pats arba pasikviesite gerus meistrus, tačiau jie darbus pradės tik po kelių mėnesių. Kaip ir jokių problemų neturėtų būti? ...

Išvykę studentai – peilis Lietuvos ekonomikai?

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei ...

Ką galima nusipirkti už 1 eurą ir mažiau?

Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? Sausio gale savo statistiką pateikė prekybos tinklas „Lidl“, o dabar ir „Maxima“. Tuomet „Lidl“ atstovai pateikė kainų analizės ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas