Naujasis Statybos įstatymas atriša rankas ir įpareigoja

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Laimutė Zimkienė / Šiaulių kraštas

2011-09-01 12:30

Beveik prieš metus įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas vis yra tobulinamas ir apauga naujais įstatymo papildymais. Nemažai ginčų kelia savavališkų statybų įteisinimas. Naująjį LR Statybos įstatymą ir papildymus komentuoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

– Kokius pakeitimus Statybos įstatyme laikote svarbiausiais?

– Vienas svarbiausių Statybos įstatymo (toliau–Įstatymas) pakeitimų – galimybė įteisinti savavališkai statomus ar pastatytus statinius.

Savavališkai pastatyti ar statomi statiniai Įstatymo pakeitimais diferencijuojami.

Vieną grupę sudaro statiniai, kurie pastatyti (statomi) nesilaikant formalių procedūrų (pavyzdžiui, neturint projektinės dokumentacijos, statybos leidimo ir panašiai), tačiau tokios paskirties statinių statyba yra galima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendimams.

Kitą pastatų grupę sudaro pastatyti arba tik statomi statiniai, kurių statyba atliekama, nesilaikant formalių procedūrų, kai tokios paskirties statinių statyba tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra negalimi pagal galiojančius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba prieštarauja aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams.

Įstatymo pataisomis numatyta galimybė įteisinti savavališkai pastatytus (statomus) statinius, kurie atitinka pirmoje grupėje išvardintus reikalavimus. Savavališkai pastatytiems (statomiems) statiniams, kurie neatitinka aukščiau nuodytų kriterijų, nustatytas iki Įstatymo pakeitimų galiojęs reglamentavimas, tai yra, jie turi būti nugriauti arba pertvarkyti. Įstatymu numatyta galimybė, o ne pareiga įteisinti aukščiau minėtus savavališkus statinius. Todėl, jei per nustatytą protingą terminą statytojas savavališkų statinių neįteisins, toks statinys turės būti nugriautas.

– Savavališkas statybas daug kas supras kaip savavališkas, nelegalias, neteisėtas. Ar dėl skirtingomis aplinkybėmis vartojamo vienodo termino „savavališkos“ nebus sunku susigaudyti, kodėl vienos statybos įteisinamos, kitos – ne?

– Savavališkai pastatyti statiniai įstatymo pakeitimais suskirstyti. Yra statybų, kai statoma be projekto, be leidimų, saugomoje teritorijoje, kurioje statyti negalima. Ir yra atvejai, kai žmogus tinkama tvarka nusipirko žemę, pakeitė jos paskirtį, jeigu reikėjo keisti, gavo tuometinį sąlygų sąvadą, prieš tai–detalųjį planą, kurį patvirtino ne kas kitas, kaip savivaldybės taryba, samdė projektuotoją, pradėjo statyti, investavo. Ir staiga – po penkerių ar šešerių metų, keičiantis institucijų tarnautojams, tvarkai, konstatuojama, kad leidimai buvo išduoti neteisėtai, statyba savavališka. Vienintelis pasitaisymas – radikalus. Pastatą nugriauti.

Straipsnio puslapiai:

- Laimutė Zimkienė

Šiaulių kraštas

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas