Naujasis Statybos įstatymas atriša rankas ir įpareigoja

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Laimutė Zimkienė / Šiaulių kraštas

2011-09-01 12:30

Beveik prieš metus įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas vis yra tobulinamas ir apauga naujais įstatymo papildymais. Nemažai ginčų kelia savavališkų statybų įteisinimas. Naująjį LR Statybos įstatymą ir papildymus komentuoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

– Kokius pakeitimus Statybos įstatyme laikote svarbiausiais?

– Vienas svarbiausių Statybos įstatymo (toliau–Įstatymas) pakeitimų – galimybė įteisinti savavališkai statomus ar pastatytus statinius.

Savavališkai pastatyti ar statomi statiniai Įstatymo pakeitimais diferencijuojami.

Vieną grupę sudaro statiniai, kurie pastatyti (statomi) nesilaikant formalių procedūrų (pavyzdžiui, neturint projektinės dokumentacijos, statybos leidimo ir panašiai), tačiau tokios paskirties statinių statyba yra galima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendimams.

Kitą pastatų grupę sudaro pastatyti arba tik statomi statiniai, kurių statyba atliekama, nesilaikant formalių procedūrų, kai tokios paskirties statinių statyba tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra negalimi pagal galiojančius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba prieštarauja aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams.

Įstatymo pataisomis numatyta galimybė įteisinti savavališkai pastatytus (statomus) statinius, kurie atitinka pirmoje grupėje išvardintus reikalavimus. Savavališkai pastatytiems (statomiems) statiniams, kurie neatitinka aukščiau nuodytų kriterijų, nustatytas iki Įstatymo pakeitimų galiojęs reglamentavimas, tai yra, jie turi būti nugriauti arba pertvarkyti. Įstatymu numatyta galimybė, o ne pareiga įteisinti aukščiau minėtus savavališkus statinius. Todėl, jei per nustatytą protingą terminą statytojas savavališkų statinių neįteisins, toks statinys turės būti nugriautas.

– Savavališkas statybas daug kas supras kaip savavališkas, nelegalias, neteisėtas. Ar dėl skirtingomis aplinkybėmis vartojamo vienodo termino „savavališkos“ nebus sunku susigaudyti, kodėl vienos statybos įteisinamos, kitos – ne?

– Savavališkai pastatyti statiniai įstatymo pakeitimais suskirstyti. Yra statybų, kai statoma be projekto, be leidimų, saugomoje teritorijoje, kurioje statyti negalima. Ir yra atvejai, kai žmogus tinkama tvarka nusipirko žemę, pakeitė jos paskirtį, jeigu reikėjo keisti, gavo tuometinį sąlygų sąvadą, prieš tai–detalųjį planą, kurį patvirtino ne kas kitas, kaip savivaldybės taryba, samdė projektuotoją, pradėjo statyti, investavo. Ir staiga – po penkerių ar šešerių metų, keičiantis institucijų tarnautojams, tvarkai, konstatuojama, kad leidimai buvo išduoti neteisėtai, statyba savavališka. Vienintelis pasitaisymas – radikalus. Pastatą nugriauti.

Straipsnio puslapiai:

- Laimutė Zimkienė

Šiaulių kraštas

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Rokas Grajauskas: Lietuvos ekonomika stojasi ant kojų

Statistikos departamentas apskaičiavo, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį augo 2,4 proc. Jei šis įvertis nesikeis, tai bus greičiausias Lietuvos ekonomikos augimo tempas per beveik dvejus metus. ...

Darius Imbrasas: Lietuvos ekonomika auga sparčiausiu tempu

Lietuvos ekonomika auga sparčiausiu tempu per pastaruosius keletą ketvirčių. Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, šalies realusis BVP ...

Vaiva Šečkutė: ekonomikos augimas ‒ spartesnis ir darnesnis

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis BVP augimas, kaip ir tikėtasi, paspartėjo iki 2,2 procento. Augimą daugiausiai lėmė didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai. ...

Marijus Mikutavičius: kodėl maisto kainos pakilo dvigubai? Papildyta Konkurencijos tarybos atsakymu

Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas. Jis kelia klausimus, kodėl valstybė nesišneka su paprastu žmogumi ir kas nutiko, kad ...

Deimantas Trumpickas: ar e. mokėjimų naujovės Lietuvoje šiemet įgis sniego gniūžtės efektą?

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms ...

Kodėl vidutinis atlyginimas Lietuvoje mažiausias regionuose? (2)

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione. „Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių ...

Rūta Vainienė: prieš konkurentus – valdžios rankomis

Ne kasdien išgirsi, kad verslas prašytųsi naujų reguliavimų ir veiklos apribojimų. Bet praėjusią savaitę taip atsitiko. Akibrokštą skėlė viešbučių ir restoranų asociacija, viešai išvardijusi reguliavimus, ...

Kas antras Lietuvos gyventojas netiki Lietuvos verslo skaidrumu

Iniciatyvos „Baltoji banga“ ir tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) mano, jog šalies verslo aplinka – neskaidri. Įmonių skaidrumu ...

Laura Galdikienė: vien krokodilo odos Lietuvos moterims neužtenka

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde yra prasitarusi, jog tam, kad moteris galėtų pretenduoti į aukštas vadovaujančias pareigas, jos oda turi būti stora kaip seno krokodilo. Tai pasakė Prancūzijos, trečiosios pagal dydį ...

Kam lietuviams prireikia grynųjų?

Norėdami atnaujinti būstą, atsiskaityti už medicinines paslaugas ar įsigyti stambesnių pirkinių lietuviai renkasi kreditą grynaisiais – tą rodo vartojimo kreditus ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas teikiančios finansų bendrovės ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas