Naujasis Statybos įstatymas atriša rankas ir įpareigoja

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Laimutė Zimkienė / Šiaulių kraštas

2011-09-01 12:30

Beveik prieš metus įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas vis yra tobulinamas ir apauga naujais įstatymo papildymais. Nemažai ginčų kelia savavališkų statybų įteisinimas. Naująjį LR Statybos įstatymą ir papildymus komentuoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

– Kokius pakeitimus Statybos įstatyme laikote svarbiausiais?

– Vienas svarbiausių Statybos įstatymo (toliau–Įstatymas) pakeitimų – galimybė įteisinti savavališkai statomus ar pastatytus statinius.

Savavališkai pastatyti ar statomi statiniai Įstatymo pakeitimais diferencijuojami.

Vieną grupę sudaro statiniai, kurie pastatyti (statomi) nesilaikant formalių procedūrų (pavyzdžiui, neturint projektinės dokumentacijos, statybos leidimo ir panašiai), tačiau tokios paskirties statinių statyba yra galima tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinio projekto sprendimams.

Kitą pastatų grupę sudaro pastatyti arba tik statomi statiniai, kurių statyba atliekama, nesilaikant formalių procedūrų, kai tokios paskirties statinių statyba tame žemės sklype (teritorijoje) arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra negalimi pagal galiojančius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus planavimo dokumentus. Tokia savavališka statyba prieštarauja aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams.

Įstatymo pataisomis numatyta galimybė įteisinti savavališkai pastatytus (statomus) statinius, kurie atitinka pirmoje grupėje išvardintus reikalavimus. Savavališkai pastatytiems (statomiems) statiniams, kurie neatitinka aukščiau nuodytų kriterijų, nustatytas iki Įstatymo pakeitimų galiojęs reglamentavimas, tai yra, jie turi būti nugriauti arba pertvarkyti. Įstatymu numatyta galimybė, o ne pareiga įteisinti aukščiau minėtus savavališkus statinius. Todėl, jei per nustatytą protingą terminą statytojas savavališkų statinių neįteisins, toks statinys turės būti nugriautas.

– Savavališkas statybas daug kas supras kaip savavališkas, nelegalias, neteisėtas. Ar dėl skirtingomis aplinkybėmis vartojamo vienodo termino „savavališkos“ nebus sunku susigaudyti, kodėl vienos statybos įteisinamos, kitos – ne?

– Savavališkai pastatyti statiniai įstatymo pakeitimais suskirstyti. Yra statybų, kai statoma be projekto, be leidimų, saugomoje teritorijoje, kurioje statyti negalima. Ir yra atvejai, kai žmogus tinkama tvarka nusipirko žemę, pakeitė jos paskirtį, jeigu reikėjo keisti, gavo tuometinį sąlygų sąvadą, prieš tai–detalųjį planą, kurį patvirtino ne kas kitas, kaip savivaldybės taryba, samdė projektuotoją, pradėjo statyti, investavo. Ir staiga – po penkerių ar šešerių metų, keičiantis institucijų tarnautojams, tvarkai, konstatuojama, kad leidimai buvo išduoti neteisėtai, statyba savavališka. Vienintelis pasitaisymas – radikalus. Pastatą nugriauti.

Straipsnio puslapiai:

- Laimutė Zimkienė

Šiaulių kraštas

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Rokas Grajauskas: darbo užmokesčio augimas muša pokrizinius rekordus

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį augo 6,9 proc. Tai buvo sparčiausias augimo tempas pokriziniais metais. Dėl sparčiai kuriamų darbo vietų šalyje ir toliau turėtų mažėti nedarbas, o tai savo ruožtu palaikys ...

Laura Galdikienė: Britanijos ir ES santuoka – kažko trūksta, bet skyrybos per brangu

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad ...

Povilas Stankevičius: ECB politika verčia įmones skolintis

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ...

Odeta Bložienė: senatvei netaupome, nes... tikime stebuklais? (1)

„Taupo tik tie, kurie turi pinigų, o aš jų neturiu“, „vis tiek pensijos nesulauksiu, tai kam taupyti“, „vos suduriu galą su galu šiandien, apie ateitį nėra net ko galvoti“. Girdėtos frazės, tiesa? ...

Dainius Vilčinskas: Lietuvoje steigiasi finansavimo alternatyvos, kokios jos?

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio ...

Apklausa parodė, kur lietuviai panaudotų padidėjusias pajamas

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo ...

Jekaterina Rojaka. Darbo rinka: kai burės tampa inkaru

Darbo rinka Lietuvoje plečiasi nepaisant prastos demografinės situacijos ir emigracijos. Tačiau struktūriniai pokyčiai, o tiksliau jų nebuvimas, gali greitai pakeisti situaciją. Tuomet darbo rinka ūkio augimo bures pavers ekonominiu ...

Laura Galdikienė: Lietuvos demografinės žaizdos gilios, bet pagydomos

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų ...

Nerijus Mačiulis: kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir ...

Giedrė Gečiauskienė: ar įmanoma, kad Europa subyrėtų?

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas