Nauji metai, ta pati krizė (2)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

George’as Sorosas / Project-syndicate.org

2012-02-03 10:25

Gruodį Europos centrinio banko (ECB) pristatytos priemonės atskleidė Europos bankų likvidumo problemas, tačiau neištraukė iš duobės smarkiai įsiskolinusių valstybių narių.

Didelės rizikos draudimo įmokos už vyriausybių obligacijas kelia grėsmę bankų kapitalo adekvatumui, tad pusės problemos sprendimo nepakanka.

Tiesą sakant, numatomas sprendimas nužemina pusę euro zonos iki trečiojo pasaulio valstybių, kurios smarkiai įsiskolino užsienio valiuta, lygio. Vietoj Tarptautinio valiutos fondo (TVF) yra Vokietija, veikianti kaip viršininkas ir nustatanti griežtą fiskalinę discipliną kitoms valstybėms. Tai kelia ir ekonominę, ir politinę įtampą, kuri gali sugriauti Europos Sąjungą (ES).

Aš pasiūliau planą, kuris leistų Italijai ir Ispanijai padengti savo skolą išleidžiant iždo vekselius su 1 proc. palūkanų norma. Šį planą pavadinau draugo Tomasso Padoa-Schioppos garbei – jis 1990-aisiais, būdamas Italijos centrinio banko vadovas, padėjo stabilizuoti šalies finansus. Planas yra gana sudėtingas, tačiau teisiškai ir techniškai pagrįstas. Aš jį nuodugniai aprašau naujojoje savo knygoje ,,Finansų neramumai Europoje ir Jungtinėse Valstijose” (angl. ,,Financial Turmoil in Europe and the United States”).

Europos valdžios atstovai atmetė mano planą ir pasirinko ilgojo laikotarpio refinansavimo operaciją (ILRO). Skirtumas tarp dviejų šių schemų yra tas, kad manoji akimirksniu suteiktų palengvėjimą Italijai ir Ispanijai. O ILRO leidžia Italijos ir Ispanijos bankams įsitraukti į pelningą ir praktiškai nerūpestingą arbitražą, tačiau paliko vyriausybių obligacijas svyruoti ant bedugnės krašto.

Siūliau naudoti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kad apdraustume ECB nuo įsigytų iš komercinių bankų Italijos ar Ispanijos iždo vekselių nemokumo rizikos.

Tai leistų Europos bankininkystės institucijai (EBA) laikyti šiuos skirtingus iždo vekselius lygiaverčiais gryniesiems pinigams, nes bet kuriuo metu jie galėtų būti parduoti ECB.

Bankai pamatytų, kad jiems naudinga išlaikyti savo likvidumo perviršį iždo vekseliais tol, kol jų pelningumas yra didesnis nei ECB laikomi banko depozitai. Italija ir Ispanija tuomet galėtų padengti savo skolas panašia į ECB depozitų palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 1 proc. privalomų rezervų ir 25 baziniai punktai nuo perteklinių rezervų sąskaitų. Tai smarkiai pagerintų šių valstybių skolos tvarumą.

Tai smarkiai pagerintų šių valstybių skolos tvarumą. Pavyzdžiui, Italijoje vidutinė skolinimosi kaina nukristų nuo dabar esančios 4,3 proc.

Pamažu sugrįžtų pasitikėjimas, neapmokėtų obligacijų pelningumas nukristų, bankai daugiau nebūtų baudžiami už tai, kad turi įsigiję

Italijos vyriausybės obligacijų, o Italija pamažu atgautų priėjimą prie rinkos kur kas priimtinesnėmis palūkanų normomis.

Straipsnio puslapiai:

- George’as Sorosas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas