Naujieji šachtininkai rausiasi po miestų gatvėmis

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2013-07-04 17:45

Ar ga­li mies­tų lo­bių ieš­ko­toj­ai at­ras­ti tur­tus po gat­vė­mis? Yra daug ir vis gau­sė­ja ver­tin­gų, ap­leis­tų me­ta­lų, lau­kian­čių sa­vo va­lan­dos

Eidamas ieškoti metalo, Matsas Eklundas paima į rankas visą savo gyvenimą. Bet jis turi nerimauti ne dėl šėlstančių upių ar grizlių. Pagrindinis jo rūpestis – griūvančios dirbtuvės ir beprotiškas piko valandų eismas, rašo „New Scientist“.

Aplinkos inžinierius iš Linköpingo universiteto Švedijoje, Eklundas yra vienas iš naujo tipo ieškotojų, kurie labiau linkę taikytis į miestų centrus, o ne laukinę gamtą. Jie taikosi į „miesto rūdą“ – užmirštus metalo išteklius, gulinčius miesto gatvėse ir po jomis.

Eklundas praleido keletą metų, po keliais ir šaligatviais ieškodamas apleistų kabelių ir seniai užmirštų vamzdynų. Jo tyrimai rodo, kad daugelyje miestų yra vertingi metalų klodai, įkalinti požeminėje nebenaudojamoje infrastruktūroje. Tuo tarpu kiti randa turtingesnius šaltinius, gulinčius miesto gatvėse ar tekančius po jomis ir galinčius pasirodyti lobių ieškotojo išsipildžiusia svajone. Ar miesto gyventojai tikrai sėdi ant aukso gyslos? Jei taip, kur vertingiausios ir kaip galime jas aptikti?

Žinoma, seno metalų panaudojimas yra tiesiog kitokia antrinio perdirbimo forma ir čia nieko naujo. Dar seniau, nei prieš 2000 metų Plinijus Vyresnysis raštuose minima, kad kalviai paversdavo vario ir bronzos atliekas statulomis.

Bet dabar metalo perdirbimas yra kitoks. Per pastarąjį dešimtmetį ar panašiai, besivystančios Azijos ir Pietų Amerikos ekonomikos pakėlė žaliavų poreikį į naujas aukštumas, tuo tarpu daugelio metalų, tarp jų ir vario, rūdų kokybė krenta, nes turtingiausi šaltiniai jau iškasti. Brangstant išgavimui ir gryninimui, metalų perdirbimas tapo ekonomine ir aplikosaugine būtinybe.

Nepaisant šio spaudimo, daugelis metalo laužo formų tebelieka nepaliestos, nes paprasčiausiai nėra lengva jas išgauti. Pasaulyje neperdirbama apie 30 procentų aliuminio neperdirbama, o variui šis skaičius didesnis, nei 50 procentų. Šie metalai naudojami aukštosiose technologijose, ypač elektronikoje, kur medžiagos dažnai būna labai išskaidytos. Todėl antrinis metalų perdirbimas tampa techniniu iššūkiu. Kasmet pasaulyje elektronikos prekėms sunaudojama daugiau, nei 300 tonų aukso 7000 tonų sidabro, tačiau vos po 15 procentų šių medžiagų atgaunama. Dėl to elektronikos atliekų pilname kibire gali būti 50 kartų daugiau metalų, nei daugelyje iškasamų rūdų.

Didžiajai elektronikos atliekų daliai keliaujant į sąvartynus, gal jau metas pradėti juos kasinėti? Žinoma, niekas dar nekasinėja sąvartynų pramoniniu masteliu. Christeris Forsgrenas, Tarptautinės atliekų antrinio perdirbimo kompanijos Stena Metall techninis direktorius, sako, kad problema yra sąvartyno medžiagų susimaišymas. Atlikdama eksperimentą, firma gręžė bandymų gręžinius Švedijos sąvartyne ir matavo metalo koncentraciją. Buvo pilna vario. Tačiau problema, sako Forsgrenas, kasinėtojai turi mokėti už visų nepanaudotų atliekų antrinį užkasimą. „Kitu atveju metalo gavyba būtų ekonomiškai naudinga.“

Kol kas yra kitų, labiau viliojančių lobių. Tomas Graedelas, pramonės ekologas iš Yale'io universiteto, tyrinėjo tai, ką apibūdino kaip „komatozines“ atsargas – neregimus metalus, užrakintus nenaudojamoje infrastruktūroje ar pasklidusius aplinkoje. Kaip ir iš sąvartynų, šį metalą gali būti sunku išgauti, ir kol kas buvo dedama mažai pastangų, stengiantis tiksliai sužymėti turtingiausių išteklių vietas. Bet vienas dalykas aiškus, sako Graedelas: žinant, kad miestai paprastai klesti labiau ir turi didesnę infrastruktūrą, nei kaimiškos vietovės, didžiąją komatozinio metalo dalį veikiausiai galima rasti miestuose. Būtent čia ieškotojai ir pradeda savo paieškas.

ie jau šalikelėse, kaip sakoma, renka aukso dulkes. Atsikračius lapų ir senų įpakavimų, lipnios rudos gatvių sąšlavos turi vertę, jei žinai, kaip ją išgauti. Birminghamo (JK) universitete Angela'a Murray ir jos kolegos įkūrė kompaniją Roads to Riches, siekiančią išgauti platinos grupės elementus (PGM) – platiną, paladį ir rodį iš gatvių sąšlavų. Šie metalai patenka iš automobilių katalitinių konverterių, padedančių sumažinti variklių išmetamųjų dujų taršą. Varikliui veikiant, mikroskopiniai katalizatoriaus fragmentai atskyla ir išlekia per išmetamąjį vamzdį. Kelio dulkėse pasilieka iki 70 % konverterių tauriųjų metalų

Žemės turtingiausiose platinos rūdos telkiniuose, eksploatuojamuose Pietų Afrikoje, šio metalo yra nuo 2 iki 10 dalių milijone (ppm), sako Murray. „Gatvių sąšlavose jo yra apie 1 ppm ir ją daug lengviau iškasti.“ Ji skaičiuoja, kad kasmet nuo Jungtinės karalystės kelių nušluojama ir į sąvartynus išvežama PGM, vertų daugiau, nei 64 milijonų svarų.

Norėdami išgauti šį gėrį, Murray ir jos kolegos džiovina ir sijoja kelio dulkes, tada pritaiko savo patentuotą išgavimo procesą – magnetinės, elektrostatinės ir gravitacinės separacijos kombinaciją. Taip tauriųjų metalų koncentracija dulkėse išauga iki daugiau, nei 10 ppm, sako Murray, ir išvysčiusi gravitacijos techniką, komanda tikisi pasiekti maždaug 60 ppm lygį, kuris jau tinkamas lydymui.

Geležis duobėje

Kiti irgi žvalgosi į gatvės atliekas. Sausį Warwickshire'e (JK) pradėjo veikti atliekų tvarkymo kompanijos Veolia Environment gatvės sąšlavų perdirbimo įmonė, kur jos inžinieriai tobulina tauriųjų metalų koncentravimo techniką.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas