Naujos Vyriausybės programą beskaitinėjant (3)

(Puslapis 1 iš 4)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Ingrida Šimonytė / simonyte.popo.lt

2012-12-10 13:41

Apie paveldą

Naujos Vyriausybės programos projekte yra toks II skyrius, kuriame daug kalbama apie paveldą. Ne apie tą, kur grožis ir senovė. Apie kitą, apie „sunkų revoliucijos laikų“, oj – A.Kubiliaus Vyriausybės palikimą.

„Paveldėtos padėties“ skyrelis yra tipiškas selektyviosios atminties sindromo ir H.Fielding romane apie Bridžitą Džouns herojei diagnozuoto tikrovės neigimo junginys. Programos rašytojai iš atkurtos Nepriklausomybės laikų selektyviai pasirinkę patogių skaičiukų bando apsimesti, kad nebuvo ūkio kaitimo, milžiniško kredito prieaugio ir NT burbulo, dviženklio einamosios sąskaitos deficito ir dviženklės infliacijos (kovoti su kuria jų pačių buvo kuriami vis nauji antiinfliaciniai planai), darbo užmokesčio augimo keliagubai lenkiančio našumo augimą, prociklinės fiskalinės politikos, chroniško nominalaus biudžeto deficito ir dar didesnio – struktūrinio, net dviženklio augimo laikotarpiu augusios skolos ir jos aptarnavimo išlaidų, neadekvačių ir nepakeliamų sprendimų dėl išmokų, įskaitant pensijas, didinimo. Tarsi ne socialdemokratų vadovauta Vyriausybė baigė kadenciją jau smunkant ūkiui, palikusi didėjantį deficitą, į kosmosą šovusius rizikos priedus, tarsi ne buvęs būsimas finansų ministras visus 2008 m. negalėjo nosies kyštelėti į tarptautines finansų rinkas, tarsi 2008 m. biudžeto pajamos nebuvo suplanuotos neadekvačiai, todėl nebuvo surinktos, o per vėlai, iš esmės tik po Seimo rinkimų pradėjus stabdyti išlaidų finansavimą tarsi nebuvo palikta krūvos neapmokėtų sąskaitų. Tarsi ne dėl tos politikos 2007-2008 m. Lietuvai visos reitingų agentūros mažino skolinimosi reitingus, o ES institucijos „už gerus 2008 m. rezultatus“ Lietuvai galiausiai pradėjo perviršinio deficito procedūrą.

Tokiais savo bandymais paneigti tai, kas vyko iš tiesų rašytojai demonstruoja cinizmą arba, kas būtų dar blogiau – nesiorientavimą. O tai kelia grėsmę, kad visos anksčiau padarytos klaidos bus bandomos pakartoti (iš tos dalies, kuri kalba apie tai, kad bus daroma, panašiai ir atrodo, bet apie tai kitąkart).

Verta II skyriaus „punktus sakymų“ panagrinėti išsamiau. Pastraipsniui, kaip sako Seime.

12. Prieš konservatoriams ir liberalams 2008 m. pabaigoje ateinant į valdžią, šalies ekonomika aštuonerius metus nepertraukiamai augo. Nuo 2004 m. sparčiai didėjo realusis darbo užmokestis ir pensijos, 2008 m. viduryje beveik visi, kas norėjo, turėjo darbo. Lietuvos įsiskolinimas užsieniui 2008 m. pabaigoje buvo vienas iš mažiausių tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių.

Labai pigu. Jeigu jau tas ūkis taip „nepertraukiamai augo“, tai kokie traukuliai lėmė, kad 2008 m. jis tepriaugo 2,9 proc. y\y, kai 2007 m. augo beveik 10 procentų, o prieš tai – po 7 procentus į metus? Kas atsitiko 2008 m., kad augimas nuolat lėtėjo, o jau 2008 IV ketv. rezultatas y/y buvo minusinis? Gal nujausdamas A. Kubiliaus išrinkimą visus metus ūkis lėtino apsukas nepaisydamas socdemų jam šiūpeliais žeriamų biudžetinių pinigų ir jau kai išrinko, tai ėmė pernakt ir sugriuvo? Juk buvęs būsimas finansų ministras, tikiuosi, nebandys neigti, kad 2008 m. rudenį jau žinojo, jog ūkį 2009 m. gali ištikti recesija (makroekonominių projekcijų (ne)skelbimo detektyvas 2008 m. rudenį vertas atskiro aprašymo, bet kita proga). Todėl tai tik (ne)sėkmingo rinkiminio kalendoriaus pokštas, kad „šlovingą nepertraukiamą augimą“ pertraukiantis smukimas kliuvo naujai Vyriausybei.

Be to, Lietuvos ūkis smuko tik vienerius metus, kai tuo tarpu Estijos – dvejus (2008-2009), Latvijos – trejus (2008-2010). Ir nuosmukis buvo mažiau gilus. Tas programos projekte apdairiai nutylima, nes juk ant Kubiliaus nesuversi… Apskritai 2009 m. ūkis smuko visose ES valstybėse, išskyrus Lenkiją, kuriai pagelbėjo monetarinės priemonės.

Skirtingai nei kitose ES šalyse, kurių daugelyje recesija atsinaujino 2011 metais, Lietuvos ūkis 2010-2012 m., cituojant rašytojus, nepertraukiamai auga, augimas yra vienas sparčiausių ES (ir prognozuojama, kad išliks toks). Tokios yra ekonominės prognozės ir nėra mano stalčiuje paslėptų jokių scenarijų, rodančių ką nors kito.

Programos teiginiai liudija, kad rašytojai apsimeta nesuvokiantys buvusių ūkio augimo šaltinių (burbulo) ir kur dirbo visi tie „norintys dirbti“ – uždaruosiuose sektoriuose (NT, prekyba, bankai). Taipogi, apsimeta nesuvokiantys ir tikrųjų krizės priežasčių – į uždarus sektorius orientuotų veiklų, mitusių iš pigaus kredito srauto, „abstinencijos“ dėl likvidumo krizės, taigi, visiškai pigiai bando jas „sukabinti“ mokesčių įstatymų pakeitimams. Tai absurdiška, nes tokią pačią krizę patyrė eilė šalių, kurių „nepertraukiamo augimo“ šaknys buvo tos pačios – ne tik Baltijos šalys, bet ir Airija, Ispanija. Tipiškas „boom and bust“. Manau, kad nesuvokimas apsimestinis – juk skaitė jiems adresuotas 2006-2007 m. pažymas apie Lietuvai gresiančius ekonomikos sunkumus, taigi, apie recesijos tikimybę žinojo ir vis tikėjosi „praslysti“. Nepraslydo. Bet nemalonūs darbai teko nudirbti kitiems, tad kodėl dabar neperrašius istorijos?

Ką rašytojai nori pasakyti apie skolą, apskritai nesuprasi:

- Jeigu turi mintyje privačią skolą, tai ji dabar yra mažiausia ES ir nuo 2008 m. stipriai sumažėjo, nes privatus sektorius krizės akivaizdoje mažino savo finansinius įsipareigojimus. Ir nėra čia ko matyti savo nuopelno tame, kad Lietuvos privataus sektoriaus skola mažiausia iki krizės – Lietuva tiesiog nespėjo prisiskolinti, nes visi procesai čia prasidėjo pavėluotai. Šiuo atveju, ačiū Dievui, žinoma, bet sau nuopelnų nereiktų prisiimti;

- Jeigu turi mintyje valstybės skolą, tai ji buvo penkta ES 2008 metais, 2011 metais buvo šešta ES pagal mažumą, taigi, Lietuvos vieta skolos turnyrinėje lentelėje praktiškai nepasikeitė, nepaisant to, kad valstybės skola padidėjo – padidėjo ir kitų valstybių skola, išskyrus tokius ypatingus atvejus, kaip Estija.

Todėl bendra Lietuvos (valstybės ir privataus sektoriaus) skola kaip buvo taip ir išliko viena mažiausių ES, o didžioji privataus sektoriaus skolos užsieniui dalis – dukterinių bankų įsipareigojimai motininiams bankams, kurių ištikimybę Baltijos šalių rinkoms krizė patikrino. Ir tai yra labai gerai, nes tai mažina mūsų pažeidžiamumą ir palengvina invesuototojų įtikinėjimą.

13. 2008 m. viduryje konservatoriai savoj rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą (toliau – Seimas) programoje teigė, kad skatins ekonomikos augimą, masiškai renovuos pastatus, kad pensijas didins ne lėčiau negu kyla kainos, kad gerins medikų, pedagogų, mokslo ir kultūros darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas. Žadėta, kad gyvenimo lygiui Lietuvoje išaugus, neliks emigracijos problemos. Tačiau to neįvyko.

14. Pagrindiniai rinkimų įsipareigojimai buvo paminti jau pirmą naujosios Vyriausybės darbo mėnesį ir iki šiandien nepradėti įgyvendinti:

14.1. vietoj ekonomikos skatinimo – šalies piliečių ir partnerių užsienyje gąsdinimas ir mokesčių didinimas;

- 14.2. vietoj darbo, remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir viešai diskutuojant, – skubūs, tarptautine patirtimi ir skaičiavimais nepagrįsti, konstruktyvius pasiūlymus ignoruojantys sprendimai;

- 14.3. vietoj realių darbų – kalbėjimas apie priešus šalies viduje ir užsienyje.

Nors apsiverk, kaip jautru…Tikrai smagu, kai ne rinkėjai, o oponentai, kurie reik manyt už konservatorius nebalsuoja, samprotauja, kas kokius pažadus davė ir ką įvykdė. Siūlau rūpintis savųjų vykdymu. Visgi, sykį jau apie tai kalba – konservatoriai ėjo į rinkimus nujausdami ekonomikos problemas, nes apie jas gana teisingai kalbėjo viešumoje. O gylį įvertinti trukdė nuolatinis slapukavimas. Kas, jeigu ne G. Kirkilo Vyriausybė teigė, kad 2008 m. fiskalinis deficitas bus 0,5 procento, nors puikiai žinojo, kad reikia stebuklo, kad taip atsitiktų? Faktinis deficitas buvo 3,3 proc. BVP, t.y. beveik septynis kartus didesnis. Biudžeto skylės pradėjo viešai „rodytis“ tik po rinkimų 2008 m. spalį. Buvęs būsimas ministras, pateikęs nieko bendra su gyvenimu neturintį 2009 m. biudžeto projektą, paklaustas apie riziką dėl recesijos tribūnoje tąsyk pareiškė “Lietuvos bankas recesijos neprognozuoja”. Lietuvos bankas??? Tarsi Finansų ministerija nerengtų savo prognozių. Ir tai buvo beveik tiesa – Lietuvos bankas recesijos tuo metu dar neprognozavo, kai tuo tarpu mūsų parengtas recesijos scenarijus jau gulėjo stalčiuje.

Todėl A.Kubiliaus Vyriausybė, atėjusi dirbti į Melagių pilį ir gavusi tuščią iždą su neapmokėtom sąskaitom bei spėriai žemyn riedantį ūkį turėjo imtis visai kitų užduočių, nei ketino – visų pirma, sustabdyti pasitikėjimo krizę. Nes būtent ji investuotojams suabejojus valiutų valdybos tvarumu, galėjo baigtis staigia devalvacija ir visišku žmonių nuskurdinimu bei milžiniška infliacija.

Rašytojai galėtų ir nemeluoti apie partnerius bei mokslininkus. Visi tie, ką Lietuva laikė savo partneriais – ES valstybės, tarptautinės institucijos kiekviena proga gyrė ir vertino Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pasiekimus suvaldant krizę, mažinant deficitą ir tramdant skolos augimą. Negyrė tik Rusija su Baltarusija – gal to ir pasigendama?

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Šimonytė

simonyte.popo.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas