Naujų mokesčių durys atsidaro (1)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Kaetana Leontjeva / LLRI blog'as

2013-07-02 16:41

Kai politikai sugalvoja įvesti naują mokestį, dažniausiai jie teigia, kad mokestis bus žemas ir bus taikomas tik siaurai grupei žmonių. Tai gali užmigdyti mokesčių mokėtojus, kurie nepastebės pavojaus, slypinčio naujuose mokesčiuose.

Štai šiemet Vengrija įvedė finansinių sandorių mokestį, kurio dydis sudarė 0,2 proc. sandorio vertės, o grynųjų pinigų išėmimui nustatytas aukštesnis 0,3 proc. tarifas. Įvestas buvo ir maksimalus mokesčio dydis vienam sandoriui – 6 000 forintų (apie 70 litų). Tačiau praėjus vos pusmečiui, finansiniams sandoriams taikomas mokestis pakeltas nuo 0,2 iki 0,3 proc., grynųjų pinigų išėmimui mokestis padvigubintas nuo 0,3 iki 0,6 proc., o maksimalus mokesčio dydis vienam sandoriui – apskritai panaikintas. Beje, Vengrija taiko ir patį aukščiausią PVM tarifą visoje ES – 27 proc., o tai viršija PVM direktyvoje nustatytą PVM tarifo ribą – tarp 15 ir 25 proc.

Šis pavyzdys tik dar kartą parodo, kaip svarbu priešintis naujiems mokesčiams jų įvedimo metu. Deja, kai praėjusią savaitę Seimas apmokestino pajamas iš palūkanų, kai jos viršija 10 tūkst. litų, visuomenėje šis žingsnis nesulaukė platesnio dėmesio, kadangi tai palies tik stambiausių indėlių savininkus.

O kai po vienerių ar dvejų metų biudžetui (kaip visuomet) trūks pinigų ir bus imtasi “tobulinti mokesčių sistemą”, mokesčių didinimo taikiklyje greitai atsiras neapmokestinamų palūkanų ribos sumažinimas arba gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto neapmokestinamos vertės sumažinimas. Tad jau artimiausiu metu mokesčių našta gali augti vis didesnei daliai taupančių ar nuosavą būstą turinčių gyventojų.

Iliuziją, kad naujo mokesčio įvedimas nėra pavojingas, sustiprina politikai, kalbantys apie tai, kad tai tėra “techninis pakeitimas” arba “palies mažai gyventojų”. Jeigu tai palies mažai gyventojų, tai ir reikšmė biudžetui yra itin menka (iš NT mokesčio gyventojams surinkta mažiau nei 4 mln. litų…), tad akivaizdu, kad mokestis įvedinėjamas visai ne dėl finansinės reikšmės. Naujas, žemas mokestis siauram ratui mokesčių mokėtojų tėra pirmas žingsnis aukštesnio, visuotinio mokesčio įteisinimui.

Tai yra klasikinė “skaldyk ir valdyk” strategija – žengiant pirmą žingsnį, mažai kas priešinasi, nes mažai kas mokestį mokės, o kai eilė mokėti mokestį ateis ir jam, priešintis bus vėlu. Politikai jau ne vieną amžių gudriai naudojasi šia strategija, tad seniai laikas mokesčių mokėtojams būti budresniems, kad jie veiksmingai atsilaikytų prieš naujas mokesčių didinimo atakas. Nes liūdna patirtis rodo, kad sustabdyti naujų mokesčių durų atidarymą – įmanoma, tačiau užverti esamų – daug sudėtingiau.

- Kaetana Leontjeva

LLRI blog'as

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas