Ne Bridžitos Džouns naujametinė „rezoliucija“ (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Rūta Vainienė / Lietuvos radijas

2013-01-02 16:49

Bridžita Džouns, romano ir kino filmo herojė, itin gerai pažįstama moterims, kiekvienus Naujus metus sutinka, pasirašydama „rezoliuciją“ – ką ji kitais metais pakeis ar pasieks savo gyvenime. Visai ne prošal būtų tokią „rezoliuciją“ kasmet pasirašyti ir Lietuvos valdžiai ir paskelbti Lietuvos žmonėms. Žymiai labiau nei naujametiniai sveikinimai žmones nudžiugintų, pavyzdžiui, tokie valdžios priesaikai 2013 metams.

Pirma. „Kitais metais pakelsime diskusijų kultūrą Seime ir Vyriausybėje. Kalbėsime argumentų kalba, peržengsime partines ambicijas, susivienysime priimdami svarbius, nors nebūtinai populiarius, sprendimus. Tai sugrąžins VALDŽIOS institucijai prestižą“.

Antra. „Siurprizų nebus. Nebauginsime žmonių, kad vėl bus kitokia mokslo sistema, kad vėl bus kitokia, vien tik valstybinė, sveikatos apsauga. Darysime tai, ko reikia moksleiviams ir studentams, o ne mokykloms, darysime tai, ko reikia pacientui, o ne gydymo įstaigai. Tyrimai rodo, kad žmonėms reikia kokybės, o tai geriausiai garantuoja konkurencija.“

Trečia. „Susitelksime ties prioritetais, o tai yra pradėtų reformų tęstinumas. Tokių kaip verslo kontroliuojančių institucijų reforma, valstybės tarnybos reforma. Nebijosime pertvarkyti sveikatos bei socialinio draudimo sistemas, net jei tai mums kainuotų šiltą kėdę. Nepaskęsime smulkmenose, biurokratijoje ir biurokratų primestoje darbotvarkėje“.

Ketvirta. „Neįvesime nei vieno naujo mokesčio, neišplėsime jų bazės, priešingai – nuo 25 iki 20 sumažinsime mokesčių skaičių – atsisakysime mokesčių, kurių administravimas kainuoja brangiau nei surenkamos lėšos. Žmonėms liks daugiau lėšų apmokėti būtinąsias išlaidas.“

Penkta. „Išlaikysime valiutų valdybos sistemą ir tvirtą litą, negąsdinsime žmonių neatsakingais pareiškimais apie kokias nors permainas pinigų politikoje. Žmonėms patinka stabilumas, ypač pinigų srityje.“

Šešta. „Kylančias kainas žabosime mažinamu PVM ir paprastesniu verslo reguliavimu, niekada vardan reitingų nevaizduosime supermenų, galinčių kainas sumažinti antkainių reguliavimu.“

Septinta. „Nemanipuliuosime sąvokomis „monopolistas“ – tikras monopolistas Lietuvoje įmanomas, kai teisės aktai jį saugo nu konkurencijos. Panaikinsime tokias privilegijas.“

Aštunta. „Šešėlį naikinsime ne gaudydami bobutes turguje, o banginius. Kokiuose vandenyse jie veisiasi – Lietuvos tarnybos puikiai žino.“

Devinta. „Korupciją išgyvendinsime pradėdami nuo savęs. Paprastas žmogiškas principas – kai „viršūnėlės neima“, imti bijo ir „apačios“. Reikalausime, kad valstybės tarnautojai gerbtų žmogų, tarnautų jam, o ne susireikšminę naudotųsi savo galiomis“.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Lietuvos radijas

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas