Nedarbas – pagrindinė lietuvių savižudybių priežastis? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Rasos Jonaitienės (Fotodiena) nuotr.

Balsas.lt

2012-05-02 13:18

Savižudybių skaičius Lietuvoje tiesiogiai koreliuoja su nedarbu, o ne su alkoholio vartojimu. Tokius rezultatus atskleidė Mykolo Romerio universiteto profesorės Danguolės Jankauskienės vadovaujamas tyrimas, nors jį pradedant buvo manoma, jog pagrindinė savižudybių mūsų šalyje priežastis – alkoholis.

Auga nedarbas – daugėja savižudžių

Profesorė Danguolė Jankauskienė jokiu būdu nenumenkina neigiamos alkoholio žalos, bet pabrėžia, jog tyrimų rezultatai akivaizdžiai byloja – jei mūsų šalyje auga nedarbas, išauga ir savižudybių skaičius. Ir priešingai.

Taip aštriai reaguoti į darbo praradimą labiausiai būdinga, pasak pašnekovės, vyrams. „Užsienyje daugiau žudosi seni žmonės, o Lietuvoje – jauni, nepasiekę pensinio amžiaus, darbingi žmonės, – pabrėžė profesorė. – Nebeturi iš ko gyventi, kaip išlaikyti šeimas, ir pakelia ranką prieš save“.

D. Jankauskienės vadovaujamas tyrimas atskleidė, kad dažniau gyvybę sau atima žemesnio išsilavinimo žmonės, kaip jau minėta – vyrai, ir dažniau – kaimų gyventojai.

„Iš pradžių galvojome koreliaciją sieti su alkoholio vartojimu, bet labai aiškus tiesioginis ryšys pasirodė su nedarbu, nors alkoholis irgi tam paskatina. O norint išvengti šių savižudybių reikalinga kurti darbo vietas. Lietuvoje dar nepopuliarus socialinis verslas, kai, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės savanoriškai gali slaugyti ligonius ligoninėse, bendrauti su vaikais mokyklose. Tokiu būdu irgi būtų galima sumažinti savižudybių skaičių“, – kalbėjo pašnekovė.

Valstybė neinvestuoja

Tačiau, pasak D. Jankauskienės, „valstybė nenori į tai investuoti“. Vis dėlto kai kurie socialiniai projektai yra efektyvūs. Pavyzdžiui, vykdant akciją „Karas keliuose“ mirčių avarijų metu sumažėjo perpus – nuo 800 iki 400 per metus. Apskaičiavusi, už kokią sumą vienas Lietuvos pilietis sukuria vidaus produkto, profesorė tvirtina, jog prarasdama, tarkim, 400 savo piliečių, Lietuva patiria 1,3 mlrd. Lt per metus. „O socialiniai projektai tikrai tiek išlaidų nepareikalauja“, – pabrėžė D. Jankauskienė.

Tęsdama mintis pašnekovė akcentavo, kad sveikatos apsaugos sistemos esmė – sveiki piliečiai. „O į tai reikia investuoti. Normalioje socialinėje, fizinėje ir dvasinėje aplinkoje 80 proc. sveikatos priklauso nuo žmogaus, bet nemažai gali prisidėti ir valstybė“, – kalbėjo moteris. Pašnekovė įsitikinusi, kad užbėgti už akių savižudybėms (jei pagrindinė jų priežastis –nedarbas) nepakanka darbo biržai organizuoti „tik mokymus ir permokymus“, o reikia sukurti realias darbo vietas. Taip pat būtinos ir atitinkamos psichologinės tarnybos.

Pažeistų žmogaus teises

Vos ištikus ekonominei krizei psichologas Linas Slušnys dar 2008 metais viešai prabilo apie tai, jog darbo biržose reikalingi ir psichologai. „Mūsų sistemoje psichologai nedirba, – deja, tokį atsakymą pirmadienį išgirdo „Vakarų Lietuvos medicina“ iš Lietuvos darbo biržos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Jūratės Bumblienės. – Juk tai kainuoja". Tačiau atkreipė dėmesį, kad su bedarbiais dirbantys specialistai yra kvalifikuoti ir pajėgūs padėti žmogui pagal savo kompetenciją. „Žmonių neatstumiame, bet gilaus psichologinio darbo mūsų darbuotojai neatlieka, nes tokių paslaugų (psichologo konsultacijų.– Autorės pastaba) mes neteikiame. Taip net ir žmogaus teises pažeistume. Juk apie tokių paslaugų poreikį kiekvienam sprendžia šeimos gydytojai“, – kalbėjo J. Bumblienė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Atskleidė, kur siūlomi pigiausi degalai

Nuo šiol po padidinamuoju stiklu atsidūrė ne tik maisto prekių kainos, bet ir degalų. Atskleidžiama ne tik, kaip kainos skiriasi degalinėse Vilniaus mieste, bet ir palyginama su pasauline kaina. Kainų palyginimo portalas pricer.lt ...

Lietuvos nykimas: galimybę išlikti turi tik specifinės vietos

Emigracijos mastai Lietuvoje itin paveikia regionus, tačiau anksčiau nebuvo išnagrinėta, kaip būtent keičiasi Lietuvoje apgyventa teritorija ir kokią įtaką rinkai depopuliacijos tendencijos turi. „Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia ...

Sukčiai randa vis daugiau būdų apgauti: ko imtis?

Pasaulis kuo toliau, tuo labiau keliasi į internetą. Vienas šio proceso lyderių, skiriantis bene didžiausias investicijas į įvairius IT sprendimus – bankininkystės sektorius, kiekvienais metais skaičiuojantis augančius elektroninės ir ...

Iškastas karo kirvis: degalinės ir vaistinės konkuruos dėl tų pačių klientų?

Viena po kitos degalinės praneša imančios prekiauti tam tikromis vaistinėmis prekėmis. Šių pasirinkimą jos užsimojusios tik plėsti, o tuo tarpu farmacininkai piktinasi. Degalinių atstovai teigia, kad tai – konkurencijos ...

Besiruošiantiems pirkti būstą verta susimąstyti: prognozuojamas palūkanų šuolis

Atlyginimų augimas, žemos palūkanų normas, nemenkos nuomos kainos – visa tai skatino gyventojus vis dažniau pagalvoti apie nuosavą būstą. Nemaža dalis susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo, praeitais metais buvo fiksuojami rekordiniai būstų ...

Atsiskaitymas už komunalines paslaugas: kas svarbiausia?

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, ...

Vienas didžiųjų prekybos tinklų per ateinančią šventę nedirbs Kiti prekybos tinklai idėjos nepalaiko

Lietuvoje daugybę diskusijų kėlė tema, ar turėtų maisto prekių parduotuvės dirbti per šventes. Galiausiai buvo nuspręstą, kad dalis prekybos centrų užsidaro, dalis dirba trumpintu darbo laiku. Dabar vienas didžiųjų prekybos tinklų žengė ...

Į vieną pintinę įdėjo, iš kitos išėmė: kaip valdžia pensijas dalino

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė ...

Ekonomistas: valdžios planai geri, jei neišvirs į didesnius mokesčius

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai ...

Finansų ministerija: įmonės vis didesnę dalį augančių algų perkelia į prekių ir paslaugų kainas

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas