Nedarbas – pagrindinė lietuvių savižudybių priežastis? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Rasos Jonaitienės (Fotodiena) nuotr.

Balsas.lt

2012-05-02 13:18

Savižudybių skaičius Lietuvoje tiesiogiai koreliuoja su nedarbu, o ne su alkoholio vartojimu. Tokius rezultatus atskleidė Mykolo Romerio universiteto profesorės Danguolės Jankauskienės vadovaujamas tyrimas, nors jį pradedant buvo manoma, jog pagrindinė savižudybių mūsų šalyje priežastis – alkoholis.

Auga nedarbas – daugėja savižudžių

Profesorė Danguolė Jankauskienė jokiu būdu nenumenkina neigiamos alkoholio žalos, bet pabrėžia, jog tyrimų rezultatai akivaizdžiai byloja – jei mūsų šalyje auga nedarbas, išauga ir savižudybių skaičius. Ir priešingai.

Taip aštriai reaguoti į darbo praradimą labiausiai būdinga, pasak pašnekovės, vyrams. „Užsienyje daugiau žudosi seni žmonės, o Lietuvoje – jauni, nepasiekę pensinio amžiaus, darbingi žmonės, – pabrėžė profesorė. – Nebeturi iš ko gyventi, kaip išlaikyti šeimas, ir pakelia ranką prieš save“.

D. Jankauskienės vadovaujamas tyrimas atskleidė, kad dažniau gyvybę sau atima žemesnio išsilavinimo žmonės, kaip jau minėta – vyrai, ir dažniau – kaimų gyventojai.

„Iš pradžių galvojome koreliaciją sieti su alkoholio vartojimu, bet labai aiškus tiesioginis ryšys pasirodė su nedarbu, nors alkoholis irgi tam paskatina. O norint išvengti šių savižudybių reikalinga kurti darbo vietas. Lietuvoje dar nepopuliarus socialinis verslas, kai, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės savanoriškai gali slaugyti ligonius ligoninėse, bendrauti su vaikais mokyklose. Tokiu būdu irgi būtų galima sumažinti savižudybių skaičių“, – kalbėjo pašnekovė.

Valstybė neinvestuoja

Tačiau, pasak D. Jankauskienės, „valstybė nenori į tai investuoti“. Vis dėlto kai kurie socialiniai projektai yra efektyvūs. Pavyzdžiui, vykdant akciją „Karas keliuose“ mirčių avarijų metu sumažėjo perpus – nuo 800 iki 400 per metus. Apskaičiavusi, už kokią sumą vienas Lietuvos pilietis sukuria vidaus produkto, profesorė tvirtina, jog prarasdama, tarkim, 400 savo piliečių, Lietuva patiria 1,3 mlrd. Lt per metus. „O socialiniai projektai tikrai tiek išlaidų nepareikalauja“, – pabrėžė D. Jankauskienė.

Tęsdama mintis pašnekovė akcentavo, kad sveikatos apsaugos sistemos esmė – sveiki piliečiai. „O į tai reikia investuoti. Normalioje socialinėje, fizinėje ir dvasinėje aplinkoje 80 proc. sveikatos priklauso nuo žmogaus, bet nemažai gali prisidėti ir valstybė“, – kalbėjo moteris. Pašnekovė įsitikinusi, kad užbėgti už akių savižudybėms (jei pagrindinė jų priežastis –nedarbas) nepakanka darbo biržai organizuoti „tik mokymus ir permokymus“, o reikia sukurti realias darbo vietas. Taip pat būtinos ir atitinkamos psichologinės tarnybos.

Pažeistų žmogaus teises

Vos ištikus ekonominei krizei psichologas Linas Slušnys dar 2008 metais viešai prabilo apie tai, jog darbo biržose reikalingi ir psichologai. „Mūsų sistemoje psichologai nedirba, – deja, tokį atsakymą pirmadienį išgirdo „Vakarų Lietuvos medicina“ iš Lietuvos darbo biržos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Jūratės Bumblienės. – Juk tai kainuoja". Tačiau atkreipė dėmesį, kad su bedarbiais dirbantys specialistai yra kvalifikuoti ir pajėgūs padėti žmogui pagal savo kompetenciją. „Žmonių neatstumiame, bet gilaus psichologinio darbo mūsų darbuotojai neatlieka, nes tokių paslaugų (psichologo konsultacijų.– Autorės pastaba) mes neteikiame. Taip net ir žmogaus teises pažeistume. Juk apie tokių paslaugų poreikį kiekvienam sprendžia šeimos gydytojai“, – kalbėjo J. Bumblienė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Atidarius Vilniaus oro uostą, jis ir toliau liks statybų aikštele

Po 35 dienas trukusio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos duris vėl atvėrė Vilniaus oro uostas. Per šį mėnesį itin nukraujavo Vilniaus turizmas, tad viltys, kad rekonstrukcija atsipirks – aukštos. Visgi ne visi turistai gali ...

„Akropolyje“ pradėjo dirbti pirmoji robotė–konsultantė

 Robotė humanoidė Kiki tapo pirmuoju Lietuvoje prekybos ir pramogų centre įdarbintu robotu. Nuo šiandien Kiki bus galima sutikti Vilniaus „Akropolio“ alėjose, kur ji suteiks pirkėjams visą reikalingą informaciją apie ...

Suskaičiavo, kiek išleido lietuvių, latvių ir estų šeimos

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos birželio mėnesį, palyginus su geguže, trijose Baltijos šalyse keitėsi skirtingai. Estijoje ir Latvijoje vartojimo išlaidos augo apie 2 proc. iki 506 euro ir 403 euro atitinkamai, o ...

Įvertino, kokio būsto kainos augo sparčiausiai

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų liepos mėnesio reikšmė ...

Kuro kainos Lietuvoje skiriasi ir pagal miestus

Rugpjūčio mėnesį Pricer.lt užfiksavo degalų kainas Vilniaus ir Kauno degalinėse. Rugpjūtį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas brango, o suskystintos dujos pigo arba jų kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką ...

Greito maisto tinklui „Hesburger“ skirtose 5 tonose lietuviškos mėsos – salmonelės

5 tonose lietuvių pagamintos mėsos – salmonelės. Tokią maltą jautieną estams siuntė didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė „Biovela“. Mėsa su bakterijomis siųsta vienam greitojo maisto restoranui. Laimei, mėsainių su salmonele ...

Verslininkai pripažino: nėra prasmės nuleisti kainų

Kai kuriems tautiečiams savaitgalis užsitęsė iki pat šiandien ir būtent dabar jie būriais traukia namo, į didmiesčius ar mažesnius miestelius. Pajūrio kurortai, nors ir neturėję kaitros, šiomis dienomis buvo pilni. O Štai ...

Vilniaus oro uosto keleiviai perspėjami dėl atvykimo ir skrydžių iš Kauno

 Nors Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai baigsis jau rytoj, pirmą dieną po rekonstrukcijos keleiviai raginami būti itin atidūs ir atkreipti dėmesį į informaciją ant savo bilieto – dalis skrydžių rugpjūčio 18 ...

Ar išgyventų Lietuvos maitintojas Vilnius be likusių miestų?

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. ...

Skelbiamos naujos skrydžių kryptys

Latvijos oro linijos „airBaltic“ skelbia pirmąsias kryptis 2018-ųjų vasaros sezonui, kuris prasidės 2018 metų kovo 27 dieną. Kitą vasarą „airBaltic“ savo skrydžių kryptis papildys daugiau nei penkiais naujais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas