Nedarbingumo laikotarpis: nepatogumus keliančios „Sodros“ klaidos


Simona Voveriūnaitė

2017-02-22 07:51

Į tv3.lt naujienų portalo redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri informavo apie problemas, su kuriomis susiduria laukdama už nedarbingumo laikotarpį skiriamų ligos išmokos.

Išmokos jau laukia ilgiau, nei mėnesį

„Gruodžio pradžioje patekau į automobilio avariją, po kurios man buvo daromos operacijos, kelias savaites gulėjau ligoninėje. Po to vyko reabilitacijos procesas ir sausio pirmomis dienomis buvo paskirtas nedarbingumo laikotarpis. Nors biuletenis tęsiasi jau daugiau, nei vieną mėnesį, jokių išmokų dar nesu gavusi. Nors tiek už ligoninėje, tiek už reabilitacijoje praleistas dienas, išmoką gavau. Tačiau už nedarbingumo laikotarpį taip ir negavau“, - rašė skaitytoja.

„Man problemos tai kaip ir nesudaro, turėjau santaupų, tačiau ar tokia tvarka yra normali? Ką daryti tiems, kurių nedarbingumo laikotarpis dėl tam tikrų ligų, dar ilgesnis? Taip pat laukti nedarbingumo laikotarpio pabaigos?“, - klausė skaitytoja.

„Sodra“: taip negali būti

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su "Sodros" atstovais ir pasiteiravo apie šią skaitytojos pateiktą informaciją.

„Sodros“ komunikacijos skyriaus atstovas Rytas Stalnionis informuoja, kad tokia situacija neeilinė, taip būti negali. „Tikrai turėjo gauti ir ne vieną kartą jau nuo nedarbingumo laikotarpio pradžios. Gali būti, kad ligoninė nepateikė kažkokių dokumentų „Sodrai“. Vadinasi, kad jeigu „Sodra“ pavėluotai gavo tuos duomenis, tai vadinasi žmogus gal paskaičiavimą labai vėlai atliko. Negali taip būti, nebent per vėlai atėjo duomenys ir tas sprendimas buvo tik ką priimtas. Per tą pusantro mėnesio negali taip būti, kad visiškai nieko asmuo negavo. Nes ir laikotarpiai būna trumpesni tie nedarbingumo. Nebent ligoninė suvėlavo tuos duomenis pateikti, čia vienintelis variantas“, - sako R. Stalnionis.

Išmokos pervedamos kas 14 dienų

„Sodros“ komunikacijos skyriaus atstovas Rytas Stalnionis taip pat informuoja, kad kai asmens nedarbingumas trunka ilgai, yra nustatyti laikotarpiai, kada skiriamos išmokos. „Kai žmogaus nedarbingumas trunka ilgai, sprendimas dėl išmokos skyrimo yra priimamas pasibaigus kiekvienam 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. Ligos išmokai gauti turi būti pateiktas asmens prašymas, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ir darbdavio NP-SD formos pranešimas“, - teigia pašnekovas.

„Jei nedarbingumas tęsiasi trumpiau nei 14 kalendorinių dienų, išmoka svarstoma nedarbingumui pasibaigus, o jei nedarbingumo trukmė – ilgesnė, sprendimai priimami už kiekvieną pasibaigusį 14 kalendorinių dienų laikotarpį imtinai. Tokiais atvejais, nedarbingumo pažymėjimai (laikotarpiai) sujungiami iki pažymėjimo, kuriame yra 14-oji nedarbingumo diena, pabaigos. 14 dienų laikotarpis yra numatytas galiojančiuose teisės aktuose“, - sako „Sodros“ atstovas.

Į redakciją parašiusi skaitytojas informavo, kad išmoką už nedarbingumo laikotarpį nuo sausio 2 dienos, jau gavo. Kur ir kieno klaida buvo įvelta, skaitytojas neinformavo.

 

 

- Simona Voveriūnaitė

Close

Besikeičiančios paskolų išdavimo sąlygos gali sužlugdyti emigrantų svajonę įsigyti būstą Lietuvoje

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti ...

Lietuviai – tarp 3 daugiausiai atostogoms išleidžiančių šalių Europoje

Vasaros išlaidoms Lietuvos gyventojai skiria daugiau nei 70 procentų savo mėnesinių namų ūkio pajamų. Tokiomis atostogų išlaidomis jie lenkia ne tik kaimynus latvius (65 proc.), bet ir didžiąją dalį kitų Europos šalių ...

Įmonių bankrotai Europoje: Lietuva ir vėl tarp rekordininkių

Bankrutuojančių įmonių Lietuvoje pernai gausėjo taip veržliai, kad nušluostėme nosį beveik visai Europai ir užėmėme čia trečią vietą, teigia įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės Creditreform Lietuva specialistai. „Pasak ...

Nuo liepos didėja „Sodros“ įmokų tarifai

Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – ...

VMI įspėja: gresia išieškojimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2016 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, turėtų tai padaryti kuo skubiau, nes VMI bus priversta taikyti ...

Vilniaus valdžia: po Seimo sprendimo padvigubės pašalpų prašytojų Suskaičiavo, kiek jie kainuos

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir vicemeras Gintautas Paluckas trečiadienį apsilankė Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriuje Kauno gatvėje – įstaigoje, kurioje pateikiami visi vilniečių prašymai ...

VMI vengiančius mokėti mokesčius gaudys per skelbimų portalus

Jei nuomojate savo būstą naudodamiesi skelbimo portalu, tačiau nedeklaruodami jokių pajamų ir nemokėdami mokesčių, į jūsų duris gali pasibelsti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dalis tokių žmonių jau identifikuota. VMI kartu su Kauno ...

Mokesčių našta auga: sau pradėsime dirbti vėliau

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ...

Pensininkų daugės, dirbančiųjų mažės: ką daryti? Lietuvos bankas pateikė siūlymus

Demografinės tendencijos siunčia liūdną žinią: dirbančiųjų skaičius mažėja, pensinio amžiaus – auga. Nieko nedarant pensijos tik mažės, prognozuoja Lietuvos bankas. Situacijai pakeisti pateikti siūlymai. Lietuvos banko vadovas Vitas ...

VMI primena sumokėti mokesčius: keli tūkstančiai skolininkų nesumokėjo beveik 2 mln. eurų

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) primena, kad auga skolininkų gretos, kurie vis dar nedeklaravo ir nesumokėjo prabangos nekilnojamojo turto mokesčio. VMI informuoja, kad gyventojams, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas