Nedirbantys ar neįdarbinami? (2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-15 06:43

Nuo krizės pradžios keiksmažodžiu visiems jau tapo žodis „taupymas“, galiausiai į kasdienį žodyną įvedęs ir kitą nemalonų terminą – nedarbą. Panašu, kad ir 2013-aisiais iš laikraščių antraščių nesitrauks ketvirtus metus pasaulį kamuojanti problema, ją ekspertai aptars ir kitą savaitę vyksiančiame Davoso ekonomikos forume.

Per ateinantį dešimtmetį reikės sukurti daugiau kaip 600 mln. naujų produktyvių darbo vietų. Oficiali statistika mus nuveda į kreivų veidrodžių karalystę: jaunimo nedarbas pasauliniu mastu – milžiniška problema, jaunuoliui negauti darbo tris kartus labiau tikėtina nei suaugusiam. Pažvelkime į Ispaniją – ten oficiali statistika nurodo apie 26,2 proc. nedirbančių darbingo amžiaus žmonių, o jaunimo nedarbo rodiklis – net 55,9 proc. Skaičiai glumina, o ekspertai sutardami kartoja, kad Europos jaunimo laukia skurdesnė nei jų tėvų ateitis.

Tačiau ar tikrai jaunimo nedarbas toks didelis? Statistika, kaip sakė Markas Tvenas, – viena iš trijų melo rūšių. Pažvelkime į ją mūsų šalyje. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai siekė 27,4 proc., bet ,,Swedbank“ ekspertai taikliai paskaičiavo, jog iš 440 tūkst. 15–24 metų amžiaus jaunuolių apie 310 tūkst. (70 proc.) darbo rinkoje yra neaktyvūs, jie bent jau kol kas dar tik mokosi arba studijuoja. Šalyje nuolatinį darbą turi apie 100 tūkst. jaunuolių, o darbo neturi ir jo ieško vos 30 tūkst. arba apie 6,7 proc. jaunų žmonių. Tai jau kur kas mažiau nei skelbia oficialūs skaičiai.

Nedarbo problema atrodo visai kitokia, jei į ją žvelgiame iš darbdavių pusės. Galybė pramonės šakų ir smulkių įmonių toliau stebi priešingą procesą – reikiamų įgūdžių turinčių ir pasirengusių dirbti žmonių trūkumą. Pavyzdžiui ,,Transport Intelligence“ atliktas tyrimas parodė, kad net 64 proc. vadovų susiduria su sunkumais ieškodami tinkamų darbuotojų. Apie tai pastarąjį pusmetį vis garsiau kalba ir Lietuvos verslas.

Iš priešingų problemos pusių kyla tik viena išvada – dauguma mūsų bedarbių taip atsiliko nuo darbo rinkos, kad nebegali į ją sugrįžti be papildomų pastangų, nepersikvalifikavę. Dar blogiau tiems, kurie niekada joje ir nebuvo. Daugiau darbo vietų sukurti norinčiam verslui pagalius į ratus kiša reikiamų įgūdžių stoka. Kai kurie darbdaviai dėl specialistų trūkumo sako esantys priversti dalį veiklos perkelti į kitas šalis, dalis specialistus užsiaugina patys arba perperka iš konkurentų, bet problemos tai nesprendžia.

Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dalijamais beverčiais aukštojo mokslo diplomais, o jokio išsilavinimo neturintiesiems suteikiant labiausiai rinkoje (kad ir ne aukščiausio „kalibro“ darbams) reikalingas profesines žinias. Galbūt tuomet bent dalis visuomenės atstovų, virtusių problema, įtiks specialistų ieškančiam verslui.

O šiuo metu ratas sukasi ir nedirbantys toliau sėkmingai tampa neįdarbinamais.

- Redakcijos skiltis

Jūsų paieškos: nedirbantys darbingo zmones

Close
Naujausi komentarai
Jurijus, 2013-01-16 17:03

Nedarbo problema yra nesprendžiama jau daug metų,bet iš tiesų tai yra užprogramuota mūsų politikos. Paaiškinsiu kodėl: Žmogus turintis darbą, norėtų gauti algą.Tačiau mūsų valstybėje yra sukurtas toks mechanizmas kad UABas gali samdyt žmones ir nemokėti jiems algų-KRIZĖ.Štai toks paaiškinimas. Sunkus ir darbdavių gyvenimas gali metų metais teismuotis dėl uždirbtų pinigų net tada kai yra viskas-sutartis , darbų aktai,faktūros. Kažkokia nesamonė. Dabar tas minimumas pakilo dirbtinai......jei aš dažiau kvadratą sienos už 10 litų, tai ir dažysiu ... Daugiau

Muilas, 2013-01-15 14:08

Straipsnis apie nieką. Swedbank ekspertai nei tyrimo nei apklausų nedarė, rėmėsi ta pačia statistika. Prieš rašydami pasidomėkite kaip ir kur skaičiuojamas nedarbas...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Rūta Vainienė. Mokesčiai – tikri, garantijos – miražas!

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius ...

Žilvinas Šilėnas. 16:1 mokesčių mokėtojų nenaudai

2017-ieji prasidėjo su bent šešiolika padidėjusių mokesčių. Nuo pabrangintų verslo liudijimų, dar labiau apmokestintų autorinių sutarčių iki didesnių akcizų. Nuo eilinį kartą išaugusių valstybės rinkliavų iki bedarbio ...

Tadas Povilauskas. Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės baldų, ...

Apklausa: naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. Pasitikėjimą įvertinusiųjų 9-10 balų procentas pastebimai išaugo (2016 m. – 17 proc., 2015 m. – 11 ...

Jekaterina Rojaka. 2017-ieji – kainų augimo metai Lietuvoje

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų ...

Povilas Stankevičius. Ar kylančios kainos gali paskatinti vartojimą? (1)

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju ...

Apklausa: dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – ...

Rūta Vainienė. Kaip daugiabučiai laimėjo prieš žvyrkelius

 Prieš pat Naujuosius naujoji valdžia gerokai prigąsdino Lietuvos gyventojus. Suklusę buvo kone visi trys milijonai. Ar apmokestins cukrų bijojo saldumynų mėgėjai, ar nurėš gyvybės draudimo lengvatą sunerimo 400 tūkstančių ...

Ieva Valeškaitė. Kaimynas žinos, kiek uždirbate?

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Ką reiškia tokios informacijos ...

Nerijus Mačiulis. Svarbiausia 2016-ųjų pamoka

Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas