Nedirbantys ar neįdarbinami? (2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-15 06:43

Nuo krizės pradžios keiksmažodžiu visiems jau tapo žodis „taupymas“, galiausiai į kasdienį žodyną įvedęs ir kitą nemalonų terminą – nedarbą. Panašu, kad ir 2013-aisiais iš laikraščių antraščių nesitrauks ketvirtus metus pasaulį kamuojanti problema, ją ekspertai aptars ir kitą savaitę vyksiančiame Davoso ekonomikos forume.

Per ateinantį dešimtmetį reikės sukurti daugiau kaip 600 mln. naujų produktyvių darbo vietų. Oficiali statistika mus nuveda į kreivų veidrodžių karalystę: jaunimo nedarbas pasauliniu mastu – milžiniška problema, jaunuoliui negauti darbo tris kartus labiau tikėtina nei suaugusiam. Pažvelkime į Ispaniją – ten oficiali statistika nurodo apie 26,2 proc. nedirbančių darbingo amžiaus žmonių, o jaunimo nedarbo rodiklis – net 55,9 proc. Skaičiai glumina, o ekspertai sutardami kartoja, kad Europos jaunimo laukia skurdesnė nei jų tėvų ateitis.

Tačiau ar tikrai jaunimo nedarbas toks didelis? Statistika, kaip sakė Markas Tvenas, – viena iš trijų melo rūšių. Pažvelkime į ją mūsų šalyje. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai siekė 27,4 proc., bet ,,Swedbank“ ekspertai taikliai paskaičiavo, jog iš 440 tūkst. 15–24 metų amžiaus jaunuolių apie 310 tūkst. (70 proc.) darbo rinkoje yra neaktyvūs, jie bent jau kol kas dar tik mokosi arba studijuoja. Šalyje nuolatinį darbą turi apie 100 tūkst. jaunuolių, o darbo neturi ir jo ieško vos 30 tūkst. arba apie 6,7 proc. jaunų žmonių. Tai jau kur kas mažiau nei skelbia oficialūs skaičiai.

Nedarbo problema atrodo visai kitokia, jei į ją žvelgiame iš darbdavių pusės. Galybė pramonės šakų ir smulkių įmonių toliau stebi priešingą procesą – reikiamų įgūdžių turinčių ir pasirengusių dirbti žmonių trūkumą. Pavyzdžiui ,,Transport Intelligence“ atliktas tyrimas parodė, kad net 64 proc. vadovų susiduria su sunkumais ieškodami tinkamų darbuotojų. Apie tai pastarąjį pusmetį vis garsiau kalba ir Lietuvos verslas.

Iš priešingų problemos pusių kyla tik viena išvada – dauguma mūsų bedarbių taip atsiliko nuo darbo rinkos, kad nebegali į ją sugrįžti be papildomų pastangų, nepersikvalifikavę. Dar blogiau tiems, kurie niekada joje ir nebuvo. Daugiau darbo vietų sukurti norinčiam verslui pagalius į ratus kiša reikiamų įgūdžių stoka. Kai kurie darbdaviai dėl specialistų trūkumo sako esantys priversti dalį veiklos perkelti į kitas šalis, dalis specialistus užsiaugina patys arba perperka iš konkurentų, bet problemos tai nesprendžia.

Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dalijamais beverčiais aukštojo mokslo diplomais, o jokio išsilavinimo neturintiesiems suteikiant labiausiai rinkoje (kad ir ne aukščiausio „kalibro“ darbams) reikalingas profesines žinias. Galbūt tuomet bent dalis visuomenės atstovų, virtusių problema, įtiks specialistų ieškančiam verslui.

O šiuo metu ratas sukasi ir nedirbantys toliau sėkmingai tampa neįdarbinamais.

- Redakcijos skiltis

Close

Rokas Grajauskas. Eksporto šuolis aukštyn – gera žinia 300 tūkst. darbuotojų

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto ...

Rūta Vainienė. O gal ministrai turi kvotas?

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių ...

Vytautas Žukauskas. Net ir grynųjų draudimas neišrautų šešėlio

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su ...

Įmonės pažada, kad atlyginimai augs ne tik šiais metais

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų ...

Žilvinas Šilėnas. Alkoholio ateitis Lietuvoje: Europa ar Islamo valstybė

Ar kada galvojote sulauksiantys tokios dienos, kai valdžia rimtai siūlys uždrausti alų lauko kavinėse? Spėju, mąstėte maždaug taip: „Per daug gerti tikrai nesveika, bet uždrausti alų lauko kavinėse? Nesąmonė. Visuomenė neleistų tokios ...

Laura Galdikienė. Kur slypi tikrosios pajamų nelygybės priežastys?

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau ...

Analitikai: Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia ...

Vytautas Žukauskas. Valdžia susiderės dėl jūsų algos?

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie ...

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas