Nedirbantys ar neįdarbinami? (2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-15 06:43

Nuo krizės pradžios keiksmažodžiu visiems jau tapo žodis „taupymas“, galiausiai į kasdienį žodyną įvedęs ir kitą nemalonų terminą – nedarbą. Panašu, kad ir 2013-aisiais iš laikraščių antraščių nesitrauks ketvirtus metus pasaulį kamuojanti problema, ją ekspertai aptars ir kitą savaitę vyksiančiame Davoso ekonomikos forume.

Per ateinantį dešimtmetį reikės sukurti daugiau kaip 600 mln. naujų produktyvių darbo vietų. Oficiali statistika mus nuveda į kreivų veidrodžių karalystę: jaunimo nedarbas pasauliniu mastu – milžiniška problema, jaunuoliui negauti darbo tris kartus labiau tikėtina nei suaugusiam. Pažvelkime į Ispaniją – ten oficiali statistika nurodo apie 26,2 proc. nedirbančių darbingo amžiaus žmonių, o jaunimo nedarbo rodiklis – net 55,9 proc. Skaičiai glumina, o ekspertai sutardami kartoja, kad Europos jaunimo laukia skurdesnė nei jų tėvų ateitis.

Tačiau ar tikrai jaunimo nedarbas toks didelis? Statistika, kaip sakė Markas Tvenas, – viena iš trijų melo rūšių. Pažvelkime į ją mūsų šalyje. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai siekė 27,4 proc., bet ,,Swedbank“ ekspertai taikliai paskaičiavo, jog iš 440 tūkst. 15–24 metų amžiaus jaunuolių apie 310 tūkst. (70 proc.) darbo rinkoje yra neaktyvūs, jie bent jau kol kas dar tik mokosi arba studijuoja. Šalyje nuolatinį darbą turi apie 100 tūkst. jaunuolių, o darbo neturi ir jo ieško vos 30 tūkst. arba apie 6,7 proc. jaunų žmonių. Tai jau kur kas mažiau nei skelbia oficialūs skaičiai.

Nedarbo problema atrodo visai kitokia, jei į ją žvelgiame iš darbdavių pusės. Galybė pramonės šakų ir smulkių įmonių toliau stebi priešingą procesą – reikiamų įgūdžių turinčių ir pasirengusių dirbti žmonių trūkumą. Pavyzdžiui ,,Transport Intelligence“ atliktas tyrimas parodė, kad net 64 proc. vadovų susiduria su sunkumais ieškodami tinkamų darbuotojų. Apie tai pastarąjį pusmetį vis garsiau kalba ir Lietuvos verslas.

Iš priešingų problemos pusių kyla tik viena išvada – dauguma mūsų bedarbių taip atsiliko nuo darbo rinkos, kad nebegali į ją sugrįžti be papildomų pastangų, nepersikvalifikavę. Dar blogiau tiems, kurie niekada joje ir nebuvo. Daugiau darbo vietų sukurti norinčiam verslui pagalius į ratus kiša reikiamų įgūdžių stoka. Kai kurie darbdaviai dėl specialistų trūkumo sako esantys priversti dalį veiklos perkelti į kitas šalis, dalis specialistus užsiaugina patys arba perperka iš konkurentų, bet problemos tai nesprendžia.

Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dalijamais beverčiais aukštojo mokslo diplomais, o jokio išsilavinimo neturintiesiems suteikiant labiausiai rinkoje (kad ir ne aukščiausio „kalibro“ darbams) reikalingas profesines žinias. Galbūt tuomet bent dalis visuomenės atstovų, virtusių problema, įtiks specialistų ieškančiam verslui.

O šiuo metu ratas sukasi ir nedirbantys toliau sėkmingai tampa neįdarbinamais.

- Redakcijos skiltis

Jūsų paieškos: nedirbantys darbingo zmones

Close
Naujausi komentarai
Jurijus, 2013-01-16 17:03

Nedarbo problema yra nesprendžiama jau daug metų,bet iš tiesų tai yra užprogramuota mūsų politikos. Paaiškinsiu kodėl: Žmogus turintis darbą, norėtų gauti algą.Tačiau mūsų valstybėje yra sukurtas toks mechanizmas kad UABas gali samdyt žmones ir nemokėti jiems algų-KRIZĖ.Štai toks paaiškinimas. Sunkus ir darbdavių gyvenimas gali metų metais teismuotis dėl uždirbtų pinigų net tada kai yra viskas-sutartis , darbų aktai,faktūros. Kažkokia nesamonė. Dabar tas minimumas pakilo dirbtinai......jei aš dažiau kvadratą sienos už 10 litų, tai ir dažysiu ... Daugiau

Muilas, 2013-01-15 14:08

Straipsnis apie nieką. Swedbank ekspertai nei tyrimo nei apklausų nedarė, rėmėsi ta pačia statistika. Prieš rašydami pasidomėkite kaip ir kur skaičiuojamas nedarbas...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Rokas Grajauskas. Lietuvos konkurencingumas: vienas žingsnis į priekį, du atgal?

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje ...

A. Jonaitytė-Karalienė: darbuotojo kompetencijų portfelis – jo paties reikalas?

Turbūt daugelis esate skaitę ar girdėję citatą iš vienos įmonės vadovo ir tos pačios įmonės finansų vadovo pokalbio. Pastarasis klausia, kokia nauda investuoti į darbuotojų ugdymą, jeigu jie vis tiek anksčiau ar vėliau paliks organizaciją. Į ...

Giedrė Gečiauskienė. Realybės šou: ką atneš JAV prezidento rinkimų debatai?

Laukia įdomi savaitė: pirmadienį JAV prasideda prezidento rinkimų debatų sesija, o vėliau laukiama Alžyre vyksiančio OPEC šalių susitikimo dėl naftos kainų. Kaip klostysis šie du įvykiai? Kaip į juos sureaguos finansų ...

Rokas Grajauskas: Gyventojų galimybės įsigyti būstą – rekordiškai aukštos, išsinuomoti – žemos

Būsto kainos Lietuvoje ir toliau auga, tačiau augimas išlieka nuosaikus, o kalbėti apie burbulą nėra jokio pagrindo. Statistikos departamento duomenimis, pirmoje šių metų pusėje būsto kainos augo 3,4 proc., o tai yra gerokai mažiau ...

Giedrė Gečiauskienė. Centrinių bankų savaitė. Kaip kalbos paveiks finansų rinkas?

Svarbiausia šios savaitės naujiena bus trečiadienį vyksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) posėdis, kurio metu išgirsime tiek sprendimą dėl JAV dolerio bazinių palūkanų, tiek ir FED vadovės Janet Yellen komentarą dėl FED ...

Rūta Vainienė: nepaprasti, nestabilūs, neaiškūs ir dideli. Kas?

Finansų ministrė Ecofin susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti ...

Jekaterina Rojaka: spartesnė infliacija Lietuvai kol kas nenaudinga

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu ...

Rokas Grajauskas: politikų žaidimai su ugnimi

Kiekvienoje šalyje egzistuoja politikų nuolat demonizuojančių verslą. Lietuva nėra išimtis. Tačiau kai tai pradeda daryti aukščiausi šalies vadovai, daugelis turėtų, kaip pasakytų britai, kilstelėti antakius. Šią ...

Giedrė Gečiauskienė: rinkose – rudeninė korekcija. Kas toliau?

Regis, tikrai atėjo ruduo. Visą vasarą beveik beatodairiškai nekreipdamos dėmesio į tokius svarbius įvykius kaip „Brexit“, centrinių bankų komunikacija ar geopolitiniai įvykiai, akcijų rinkos išlaikė kilimo tendenciją. Jau ...

Gintautas Bartkus: ekspertai piešia liūdną investicijų Lietuvoje ateitį

Viena po kitos didžiulės įmonės palieka Lietuvą ir investuoja į gretimas šalis. Ekspertai jau nuo 2006 metų brėžia mažėjančią investicijų kreivę Lietuvoje, o „Coca–Colos“ advokatas įsitikinęs, šios įmonės ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas