Nedirbantys ar neįdarbinami? (2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-15 06:43

Nuo krizės pradžios keiksmažodžiu visiems jau tapo žodis „taupymas“, galiausiai į kasdienį žodyną įvedęs ir kitą nemalonų terminą – nedarbą. Panašu, kad ir 2013-aisiais iš laikraščių antraščių nesitrauks ketvirtus metus pasaulį kamuojanti problema, ją ekspertai aptars ir kitą savaitę vyksiančiame Davoso ekonomikos forume.

Per ateinantį dešimtmetį reikės sukurti daugiau kaip 600 mln. naujų produktyvių darbo vietų. Oficiali statistika mus nuveda į kreivų veidrodžių karalystę: jaunimo nedarbas pasauliniu mastu – milžiniška problema, jaunuoliui negauti darbo tris kartus labiau tikėtina nei suaugusiam. Pažvelkime į Ispaniją – ten oficiali statistika nurodo apie 26,2 proc. nedirbančių darbingo amžiaus žmonių, o jaunimo nedarbo rodiklis – net 55,9 proc. Skaičiai glumina, o ekspertai sutardami kartoja, kad Europos jaunimo laukia skurdesnė nei jų tėvų ateitis.

Tačiau ar tikrai jaunimo nedarbas toks didelis? Statistika, kaip sakė Markas Tvenas, – viena iš trijų melo rūšių. Pažvelkime į ją mūsų šalyje. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai siekė 27,4 proc., bet ,,Swedbank“ ekspertai taikliai paskaičiavo, jog iš 440 tūkst. 15–24 metų amžiaus jaunuolių apie 310 tūkst. (70 proc.) darbo rinkoje yra neaktyvūs, jie bent jau kol kas dar tik mokosi arba studijuoja. Šalyje nuolatinį darbą turi apie 100 tūkst. jaunuolių, o darbo neturi ir jo ieško vos 30 tūkst. arba apie 6,7 proc. jaunų žmonių. Tai jau kur kas mažiau nei skelbia oficialūs skaičiai.

Nedarbo problema atrodo visai kitokia, jei į ją žvelgiame iš darbdavių pusės. Galybė pramonės šakų ir smulkių įmonių toliau stebi priešingą procesą – reikiamų įgūdžių turinčių ir pasirengusių dirbti žmonių trūkumą. Pavyzdžiui ,,Transport Intelligence“ atliktas tyrimas parodė, kad net 64 proc. vadovų susiduria su sunkumais ieškodami tinkamų darbuotojų. Apie tai pastarąjį pusmetį vis garsiau kalba ir Lietuvos verslas.

Iš priešingų problemos pusių kyla tik viena išvada – dauguma mūsų bedarbių taip atsiliko nuo darbo rinkos, kad nebegali į ją sugrįžti be papildomų pastangų, nepersikvalifikavę. Dar blogiau tiems, kurie niekada joje ir nebuvo. Daugiau darbo vietų sukurti norinčiam verslui pagalius į ratus kiša reikiamų įgūdžių stoka. Kai kurie darbdaviai dėl specialistų trūkumo sako esantys priversti dalį veiklos perkelti į kitas šalis, dalis specialistus užsiaugina patys arba perperka iš konkurentų, bet problemos tai nesprendžia.

Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dalijamais beverčiais aukštojo mokslo diplomais, o jokio išsilavinimo neturintiesiems suteikiant labiausiai rinkoje (kad ir ne aukščiausio „kalibro“ darbams) reikalingas profesines žinias. Galbūt tuomet bent dalis visuomenės atstovų, virtusių problema, įtiks specialistų ieškančiam verslui.

O šiuo metu ratas sukasi ir nedirbantys toliau sėkmingai tampa neįdarbinamais.

- Redakcijos skiltis

Jūsų paieškos: nedirbantys darbingo zmones

Close
Naujausi komentarai
Jurijus, 2013-01-16 17:03

Nedarbo problema yra nesprendžiama jau daug metų,bet iš tiesų tai yra užprogramuota mūsų politikos. Paaiškinsiu kodėl: Žmogus turintis darbą, norėtų gauti algą.Tačiau mūsų valstybėje yra sukurtas toks mechanizmas kad UABas gali samdyt žmones ir nemokėti jiems algų-KRIZĖ.Štai toks paaiškinimas. Sunkus ir darbdavių gyvenimas gali metų metais teismuotis dėl uždirbtų pinigų net tada kai yra viskas-sutartis , darbų aktai,faktūros. Kažkokia nesamonė. Dabar tas minimumas pakilo dirbtinai......jei aš dažiau kvadratą sienos už 10 litų, tai ir dažysiu ... Daugiau

Muilas, 2013-01-15 14:08

Straipsnis apie nieką. Swedbank ekspertai nei tyrimo nei apklausų nedarė, rėmėsi ta pačia statistika. Prieš rašydami pasidomėkite kaip ir kur skaičiuojamas nedarbas...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Jekaterina Rojaka: Lietuvos pramonė – tarp Brexit‘o ir naujos revoliucijos

Lietuvos pramonė demonstruoja spartų augimą: gausios investicijos, aktyvi modernizacija, judėjimas prie aukštesnių ir modernesnių technologijų kloja pamatus tolesnei plėtrai ir tvariam ūkio augimui. Kita vertus, miglotos euro zonos augimo ...

Rūta Vainienė: kaip darbo biržos sau darbo vietų susikūrė

Naujasis Darbo kodeksas pajudėjo ir įstrigo. Deja, tai ne vienintelė amžinos stagnacijos vieta darbo santykių srityje. Dideliu pelėsiu dvelkia ir nuo įdarbinimu turinčių užsiimti Darbo biržų. Pradėkime nuo to, kad 10 teritorinių darbo biržų vis dar ...

Finansų rinkoms labiau rūpi „Pokemon Go“, o ne tarptautinė politika

 Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120 proc. pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų ...

Kokia pajamų suma motyvuotų lietuvius imtis papildomos veiklos?

Pagrindinės priežastys, Lietuvos gyventojus stabdančios uždarbiauti papildomai, yra laiko stoka ir nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys. Tačiau užsiimti papildoma veikla gyventojus labiausiai paskatintų vidutiniškai 200 ...

Žmonės Lietuvoje taupyti stengiasi, tačiau pakankamai santaupų dar neturi

Euro valiuta jau senokai prigijo Lietuvoje, tačiau šoktelėjusios kainos skatina gyventojus labiau susiveržti diržus ir atidžiau skaičiuoti leidžiamus pinigus. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės taupymo tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai ...

Gintautas Pangonis: minimalių algų nemokame, tik mokėkite save parduoti

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ...

Tadas Povilauskas: kodėl ir toliau reikia didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį?

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 30 eurų – iki 380 eurų – ir po septynerių metų pertraukos 10 eurų viršija minimalų darbo užmokestį Latvijoje. Visgi dažnai pamirštama, kad žmogui svarbesnė ...

Povilas Stankevičius: JAV darbo rinka skatins dolerio stiprėjimą

Neramumus dėl JAV ekonomikos užgesino naujausi darbo rinkos duomenys. Birželį JAV susikūrė 287 tūkst. naujų darbo vietų – tokie geri duomenys išlygino gegužės aktyvumo duobę. Po Brexit investuotojai tikisi laisvesnės centrinių bankų ...

Domas Dargis: ateina senų pastatų tuštėjimo metas

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis apžvelgdamas naujausias tendencijas ir iššūkius Lietuvos NT rinkoje teigia, kad gyvenamojo būsto sektorius vis dar iš gyvena vienus ...

Praktiškumo triumfas: lietuviai sunkumų nebijo, tačiau nuosavo verslo kurti nesiryžta

Daugumos šalies gyventojų ilgesnės negu įprasta darbo valandos nebaido, tačiau kurti nuosavo verslo jie neskuba. Tik kiek daugiau nei 3 procentai mūsų šalies gyventojų ryžtųsi imtis nuosavo verslo net ir neturėdami jokių santaupų, o ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas