Nedirbantys ar neįdarbinami? (2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-15 06:43

Nuo krizės pradžios keiksmažodžiu visiems jau tapo žodis „taupymas“, galiausiai į kasdienį žodyną įvedęs ir kitą nemalonų terminą – nedarbą. Panašu, kad ir 2013-aisiais iš laikraščių antraščių nesitrauks ketvirtus metus pasaulį kamuojanti problema, ją ekspertai aptars ir kitą savaitę vyksiančiame Davoso ekonomikos forume.

Per ateinantį dešimtmetį reikės sukurti daugiau kaip 600 mln. naujų produktyvių darbo vietų. Oficiali statistika mus nuveda į kreivų veidrodžių karalystę: jaunimo nedarbas pasauliniu mastu – milžiniška problema, jaunuoliui negauti darbo tris kartus labiau tikėtina nei suaugusiam. Pažvelkime į Ispaniją – ten oficiali statistika nurodo apie 26,2 proc. nedirbančių darbingo amžiaus žmonių, o jaunimo nedarbo rodiklis – net 55,9 proc. Skaičiai glumina, o ekspertai sutardami kartoja, kad Europos jaunimo laukia skurdesnė nei jų tėvų ateitis.

Tačiau ar tikrai jaunimo nedarbas toks didelis? Statistika, kaip sakė Markas Tvenas, – viena iš trijų melo rūšių. Pažvelkime į ją mūsų šalyje. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai siekė 27,4 proc., bet ,,Swedbank“ ekspertai taikliai paskaičiavo, jog iš 440 tūkst. 15–24 metų amžiaus jaunuolių apie 310 tūkst. (70 proc.) darbo rinkoje yra neaktyvūs, jie bent jau kol kas dar tik mokosi arba studijuoja. Šalyje nuolatinį darbą turi apie 100 tūkst. jaunuolių, o darbo neturi ir jo ieško vos 30 tūkst. arba apie 6,7 proc. jaunų žmonių. Tai jau kur kas mažiau nei skelbia oficialūs skaičiai.

Nedarbo problema atrodo visai kitokia, jei į ją žvelgiame iš darbdavių pusės. Galybė pramonės šakų ir smulkių įmonių toliau stebi priešingą procesą – reikiamų įgūdžių turinčių ir pasirengusių dirbti žmonių trūkumą. Pavyzdžiui ,,Transport Intelligence“ atliktas tyrimas parodė, kad net 64 proc. vadovų susiduria su sunkumais ieškodami tinkamų darbuotojų. Apie tai pastarąjį pusmetį vis garsiau kalba ir Lietuvos verslas.

Iš priešingų problemos pusių kyla tik viena išvada – dauguma mūsų bedarbių taip atsiliko nuo darbo rinkos, kad nebegali į ją sugrįžti be papildomų pastangų, nepersikvalifikavę. Dar blogiau tiems, kurie niekada joje ir nebuvo. Daugiau darbo vietų sukurti norinčiam verslui pagalius į ratus kiša reikiamų įgūdžių stoka. Kai kurie darbdaviai dėl specialistų trūkumo sako esantys priversti dalį veiklos perkelti į kitas šalis, dalis specialistus užsiaugina patys arba perperka iš konkurentų, bet problemos tai nesprendžia.

Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dalijamais beverčiais aukštojo mokslo diplomais, o jokio išsilavinimo neturintiesiems suteikiant labiausiai rinkoje (kad ir ne aukščiausio „kalibro“ darbams) reikalingas profesines žinias. Galbūt tuomet bent dalis visuomenės atstovų, virtusių problema, įtiks specialistų ieškančiam verslui.

O šiuo metu ratas sukasi ir nedirbantys toliau sėkmingai tampa neįdarbinamais.

- Redakcijos skiltis

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas