Nedirbantys ar neįdarbinami? (2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-15 06:43

Nuo krizės pradžios keiksmažodžiu visiems jau tapo žodis „taupymas“, galiausiai į kasdienį žodyną įvedęs ir kitą nemalonų terminą – nedarbą. Panašu, kad ir 2013-aisiais iš laikraščių antraščių nesitrauks ketvirtus metus pasaulį kamuojanti problema, ją ekspertai aptars ir kitą savaitę vyksiančiame Davoso ekonomikos forume.

Per ateinantį dešimtmetį reikės sukurti daugiau kaip 600 mln. naujų produktyvių darbo vietų. Oficiali statistika mus nuveda į kreivų veidrodžių karalystę: jaunimo nedarbas pasauliniu mastu – milžiniška problema, jaunuoliui negauti darbo tris kartus labiau tikėtina nei suaugusiam. Pažvelkime į Ispaniją – ten oficiali statistika nurodo apie 26,2 proc. nedirbančių darbingo amžiaus žmonių, o jaunimo nedarbo rodiklis – net 55,9 proc. Skaičiai glumina, o ekspertai sutardami kartoja, kad Europos jaunimo laukia skurdesnė nei jų tėvų ateitis.

Tačiau ar tikrai jaunimo nedarbas toks didelis? Statistika, kaip sakė Markas Tvenas, – viena iš trijų melo rūšių. Pažvelkime į ją mūsų šalyje. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai siekė 27,4 proc., bet ,,Swedbank“ ekspertai taikliai paskaičiavo, jog iš 440 tūkst. 15–24 metų amžiaus jaunuolių apie 310 tūkst. (70 proc.) darbo rinkoje yra neaktyvūs, jie bent jau kol kas dar tik mokosi arba studijuoja. Šalyje nuolatinį darbą turi apie 100 tūkst. jaunuolių, o darbo neturi ir jo ieško vos 30 tūkst. arba apie 6,7 proc. jaunų žmonių. Tai jau kur kas mažiau nei skelbia oficialūs skaičiai.

Nedarbo problema atrodo visai kitokia, jei į ją žvelgiame iš darbdavių pusės. Galybė pramonės šakų ir smulkių įmonių toliau stebi priešingą procesą – reikiamų įgūdžių turinčių ir pasirengusių dirbti žmonių trūkumą. Pavyzdžiui ,,Transport Intelligence“ atliktas tyrimas parodė, kad net 64 proc. vadovų susiduria su sunkumais ieškodami tinkamų darbuotojų. Apie tai pastarąjį pusmetį vis garsiau kalba ir Lietuvos verslas.

Iš priešingų problemos pusių kyla tik viena išvada – dauguma mūsų bedarbių taip atsiliko nuo darbo rinkos, kad nebegali į ją sugrįžti be papildomų pastangų, nepersikvalifikavę. Dar blogiau tiems, kurie niekada joje ir nebuvo. Daugiau darbo vietų sukurti norinčiam verslui pagalius į ratus kiša reikiamų įgūdžių stoka. Kai kurie darbdaviai dėl specialistų trūkumo sako esantys priversti dalį veiklos perkelti į kitas šalis, dalis specialistus užsiaugina patys arba perperka iš konkurentų, bet problemos tai nesprendžia.

Nedarbą reikia mažinti ne į kairę ir dešinę dalijamais beverčiais aukštojo mokslo diplomais, o jokio išsilavinimo neturintiesiems suteikiant labiausiai rinkoje (kad ir ne aukščiausio „kalibro“ darbams) reikalingas profesines žinias. Galbūt tuomet bent dalis visuomenės atstovų, virtusių problema, įtiks specialistų ieškančiam verslui.

O šiuo metu ratas sukasi ir nedirbantys toliau sėkmingai tampa neįdarbinamais.

- Redakcijos skiltis

Jūsų paieškos: nedirbantys darbingo zmones

Close
Naujausi komentarai
Jurijus, 2013-01-16 17:03

Nedarbo problema yra nesprendžiama jau daug metų,bet iš tiesų tai yra užprogramuota mūsų politikos. Paaiškinsiu kodėl: Žmogus turintis darbą, norėtų gauti algą.Tačiau mūsų valstybėje yra sukurtas toks mechanizmas kad UABas gali samdyt žmones ir nemokėti jiems algų-KRIZĖ.Štai toks paaiškinimas. Sunkus ir darbdavių gyvenimas gali metų metais teismuotis dėl uždirbtų pinigų net tada kai yra viskas-sutartis , darbų aktai,faktūros. Kažkokia nesamonė. Dabar tas minimumas pakilo dirbtinai......jei aš dažiau kvadratą sienos už 10 litų, tai ir dažysiu ... Daugiau

Muilas, 2013-01-15 14:08

Straipsnis apie nieką. Swedbank ekspertai nei tyrimo nei apklausų nedarė, rėmėsi ta pačia statistika. Prieš rašydami pasidomėkite kaip ir kur skaičiuojamas nedarbas...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*

Nerijus Mačiulis. Gelbėkime moksleivius

Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas ...

Rokas Grajauskas. Penki darbai, kurių iš naujosios Vyriausybės laukia verslas

Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių ateinančių metų perspektyvas vertina pozityviai ir planuoja investicijas į plėtrą. Vis dėlto, kaip rodo verslo vadovų nuomonės tyrimas, daugiau kaip 70 proc. jų laikosi nuomonės, kad įmonių plėtrai trukdo ...

Vaiva Šečkutė. Didėja ir atlyginimai, ir nelygybė?

Jei pernai buvote tarp penktadalio mažiausiai pajamų gaunančiųjų Lietuvoje, jums reikėtų septynių su puse metų tam, kad sukauptumėte tiek pajamų, kiek per metus gauna penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų. Nuo 2014 metų šis laikas pailgėjo ...

Rokas Grajauskas: Donaldo Trumpo polinkis į protekcionizmą paveiks ir Lietuvą

JAV turi gilias protekcionizmo tradicijas. Nuo pirmojo iždo sekretoriaus Aleksanderio Hamiltono iki Abraomo Linkolno ir net Ronaldo Reigano – vidaus rinkos apsaugojimas nuo išorės konkurencijos JAV niekada nebuvo tabu. Todėl ...

Edgaras Mickus. Kuo didesnė panika, tuo mažesnė rizika?

Per pastarąjį dešimtmetį investuotojai patyrė ne vieną iššūkį ‒ pasaulinė finansų sektoriaus krizė, Graikijos skolų krizė, nerimas dėl Kinijos kaistančios nekilnojamo turto rinkos ir galiausiai šiemet garsiai nuskambėjęs ...

Žilvinas Šilėnas: mokesčių pertvarka – galima geriau (2)

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. ...

Rūta Vainienė. Naujosios valdžios kilnojimų planai

Štai jau turime naująjį premjerą, greitai bus suformuota ir naujoji vyriausybė. Bus patvirtinta Vyriausybės programa, o vėliau – ir detalus jos įgyvendinimo planas. Tai – kertiniai dokumentai, kuriais koaliciją sudarę politikai ...

Tadas Povilauskas: šiemet įdarbintų užsieniečių tiek, kiek gyventojų Rokiškyje

Nedarbo lygis šių metų trečią ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 0,8 procento mažesnis - 7,5 procento. Toks nedarbo sumažėjimas atitiko lūkesčius. Tiesa, bedarbių skaičius vis dar dvigubai didesnis, ...

Kodėl kauniečiai geriau nei kiti Lietuvoje vertina savo finansinę padėtį?

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Tyrimo duomenimis, ...

Jekaterina Rojaka: TRUMPalaikis ir ilgalaikis poveikis ekonomikai

Nors teigiama, kad D. Trumpas yra netikėčiausias kandidatas į JAV prezidentus per visą istoriją, reakcija į Trumpo laimėjimą rinkimuose nebuvo netikėta: rinkas trumpam užvaldė emocijos. Pinigai tekėjo į saugesnes turto klases – ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas